Karolinos sėkmės istorija: tiesesnė ir lankstesnė vos per keletą mėnesių
2020.02.11Kineziterapeutė Deimantė Šopytė ir mūsų herojė Karolina „Goodlife” sporto klube susitiko 2019-ųjų spalio mėnesį. Mergina turėjo tikslą – pagerinti kūno lankstumą. Na, o Deimantės laukė dar viena užduotis: „Svarbiausia man buvo pagerinti Karolinos laikyseną, padėti sumažinti stuburo problemų išprovokuotus padarinius. Tad pradžioje susitelkėme į specifinius pratimus, padedančius atpalaiduoti krūtinės raumenis ir tvirtinti trapeciją.” Deimantė pastebi, kad daugelis žmonių turi mažesnių ar didesnių laikysenos problemų, pakitimų, išprovokuotų raumenų disbalanso ar sutrumpėjimo. Prieš pradedant sportuoti ji primygtinai rekomenduoja šias problemas ištaisyti ir paruošti kūną sunkesniam darbui. „Pradžioje ir Karolina dirbo tik su savo kūno svoriu, dabar pratimai tapo sudėtingesni, su papildomais svoriais – manau, ji pakankamai sutvirtėjo ir gali imtis sudėtingesnių iššūkių,” – savo klientės pergalėmis džiaugiasi Deimantė.
O štai, ką apie savo laimėjimus sporto salėje pasakoja pati Karolina…
Karolina, dažnas sporto klubo abonementą įsigyja vedinas konkrečių tikslų, planų ar svajonių. Kas tave paskatino praverti „Goodlife” duris?
Kiekvienų metų pradžioje daugelis išsikelia ateinančių metų tikslus. Aš – ne išimtis. 2019 m. pradžioje susirašiau, ką noriu nuveikti, išmokti, sukurti, kur nukeliauti. Vienas iš ilgo sąrašo punktų buvo susijęs su mano fiziniu aktyvumu – iki metų pabaigos norėjau rankomis pasiekti žemę stovint tiesiomis kojomis. Galbūt kažkam toks mažytis tikslas atrodo juokingas (juk ne špagatas!), tačiau man tai buvo tikras iššūkis. Sakau buvo, nes su trenerės Deimantės pagalba, po dviejų mėnesių treniruočių, tikslas buvo pasiektas!
Deimantė – kineziterapeutė, o šio specialisto pagalbos ieškoma, kai norisi ne šiaip pasportuoti, bet reikia spręsti tam tikras problemas. Kaip buvo Tavo atveju?
Vieni sporto klubo duris praveria norėdami numesti svorio, kiti – užsiauginti raumenų, yra ir tokių, kurie ateina, nes sportuoti tapo madinga. Aš atėjau ištiesinti nugaros. Turiu įsisenėjusią stuburo problemą – kifozę. Paauglystėje, kai vienu metu staigiai pradėjau stiebtis aukštyn, kaulai augo, o raumenys nespėjo jų vytis. Taip susiformavo stuburo iškrypimas. Kartais tai sukeldavo fizinių nepatogumų, jausdavau įtampą nugaroje, pečių juostoje. Akivaizdu, kad tokia laikysena neatrodo estetiškai. Lankydavausi pas specialistus, taisydavome laikyseną, tačiau praėjus mankštų ir masažų kursą raumenys vėl susilpnėdavo ir stuburas grįždavo į tą pačią netaisyklingą padėtį.
Į „Goodlife” ėjau žinodama savo problemą, tad ieškojau specialisto, o ne įprasto asmeninio trenerio, kadangi mano atveju bendram fiziniam aktyvumui skirti pratimai netiko.
Kokia ta Deimantės metodika? Panašu, kad ji Tau tinka ir patinka, nes sporto nemetei ir neketini to daryti?
Deimantė yra profesionalė, kuri labai myli savo darbą ir tai jaučiasi. Kiekviena mūsų treniruotė būna suplanuota ir apgalvota iki smulkmenų, ji ne tik paruošia pratimus, kuriuos kartu atliekame sporto salėje, bet sugalvoja ir papildomų „namų darbų”, kuriuos turiu atlikti savarankiškai. Ji negaili laiko, patarimų ir jėgų, stengdamasi padėti. Supratau, kad kaip gyvenime, taip ir sporte, svarbus nuoseklumas, rezultatai neateina per dieną, reikia nuosekliai dirbti, kad kažką pakeistum. Džiaugiuosi, kad ateiti į salę jau tapo įpročiu. Pratimai sunkėja, svoriai didėja, mano laikysena taisosi ir mane tai motyvuoja nesustoti.
O kas pakursto Tavo užsidegimą palaikyti sportinę rutiną?
Su Deimante susitinkame du kartus per savaitę, o užduotus „namų darbus” 1-3 kartus per savaitę atlieku namuose arba salėje. Pastebėjau, kad motyvaciją man padeda palaikyti sau išsikelti nedideli tikslai. Pavyzdžiui, negaliu atlikti kokio nors pratimo ir jis tampa mano dviejų savaičių iššūkiu. Taip matau savo progresą ir žinau, kad tikrai judu į priekį.
Įdomu, kaip Tu pati vertini savo pasiekimus, sėkmę ir ar turi naujų tikslų, kuriuos esi nusiteikusi šturmuoti ateinančiais metais?
Mano sėkmė – kiekviena treniruotė. Tyliai didžiuojuosi savimi, kad nepritrūkau ryžto ir neieškojau bei neieškau priežasčių ir pasiteisinimų praleidinėti treniruotes. Būna, kad po užsiėmimo jaučiuosi labai pavargusi fiziškai, bet viduje šypsausi, juk visas jėgas atiduodu dėl savęs, ne dėl kažko kito. Be abejo, džiugina ir tai,kad pagerėjo laikysena, lankstumas, pagaliau pasiekiu rankomis grindis (!) ir galiu galvoti apie didesnius iššūkius. Su Deimante jau pradėjome galvoti, koks galėtų būti kitas mažas (arba ne) mano tikslas. Gal prisitraukimas? Pažiūrėsim, juk ir vėl artėja Naujieji.