Justynos sėkmės istorija: ir sveikesnė, ir gražesnė

2018.03.07

Jauna moteris ir mama Justyna prieš metus pasirodė „Goodlife” sporto klube ieškodama pagalbos savo skaudančiai nugarai ir kojoms, tad neatsitiktinai pakliuvo tiesiai į trenerės-kineziterapeutės Kristinos Rupeikienės rankas. Nuolat savimi abejojančiai Justynai sportas padėjo ne tik tapti sveikesnei, gražesnei, bet ir davė neįkainojamą pasitikėjimo ir valios ugdymo pamoką: daryk kantriai – ir būsi apdovanota.

Negaliu sakyti, kad niekada nesportavau. Bandydavau, bet vis pritrūkdavo motyvacijos, stigo ir tvirtos valios. Būna pradedu kupina vilčių, o rezultatai nesirodo, tad motyvacija po truputį krenta, kol meti sportą iki kito karto. Tačiau į „Goodlife” atėjau su labai aiškiu tikslu – kaip nors atsikratyti varginančių nugaros ir kojų skausmų. Jie ypač paūmėjo po gimdymo, buvo sunku pakelti net savo vaikelį. Žinoma, norėjosi ir kūno formas padailinti bei atsikratyti bent dešimties kilogramų svorio, tačiau šie tikslai galėjo šiek tiek palaukti, svarbiausia – norėjau judėti be skausmo. Tad ir trenerę Kristiną Rupeikienę man parinko atsižvelgdami į individualią mano situaciją.

Kartu su Kristina startavome prieš metus, susitikdavome tris kartus per savaitę. Matyt, kaip ir visiems pradžia nebuvo lengva, o ir pati vis abejojau, ar man ką nors pavyks pasiekti. Atrodė, kad laikas eina, o jokių pokyčių nesimato. Tačiau palaipsniui skausmai ėmė mažėti, o po trijų mėnesių mano talija jau buvo visais 8 centimetrais lieknesnė, ėmė kristi ir svoris. Pirmuosius rezultatus priėmiau su euforija ir padidėjusiu pasitikėjimu.

Treneriai Goodlife (26 of 35)

Dabar, praėjus jau metams, pokyčiai dar akivaizdesni – esu 9 kilogramais lengvesnė, talija 12 cm liaunesnė, kūnas stangresnis, ypač sutvirtėjo kojos, išryškėjo raumenys. Esu fiziškai tvirtesnė, stipresnė… Žinoma, didžiausia dovana – nebejausti skausmo. Tad ir nuotaika kur kas geresnė. Taip pat sustiprėjo ir imuninė sistema – aš praktiškai nebesergu.

Nors pokyčiai džiugina, būna dienų, kai eiti į treniruotę tingisi. Tačiau tas pakylėtas jausmas, laukiantis po treniruotės, laimės hormonai, puiki nuotaika motyvuoja imti sportinį krepšį ir žygiuoti salėn. Žinau, kad per treniruotę „mirsiu”, bet po to skraidysiu ant sparnų. Kristina taip pat puikiai įkvepia ir niekada neleidžia pasiduoti. Būtent dėl to ir sportuoju su trenere. Jei ne Kristina, neišspausčiau nei pusės treniruotės. Žinoma, labai svarbi ir trenerio kompetencija, žinios, ypač, kai kalba pasisuka apie kūno problemų sprendimą.

Treneriai Goodlife (30 of 35)

Šiuo metu sportuoju mažoje grupėje, kartu su dar dviem žmonėmis du kartus per savaitę. Visus mus prižiūri trenerė Kristina. Vieną treniruotę skiriame jėgos ugdymui, kitą – kardio. Tad nejaučiame jokios monotonijos, niekada nežinai, kas tavęs laukia, o tai reiškia, kad nuolat mokaisi naujų dalykų.

Kur dar reikėtų pasitemti? Na, silpnoji grandis pokyčių istorijoje – mityba. Labai stengiuosi atsižvelgti į rekomendacijas, valgyti įvairų ir pilnavertį maistą, tačiau dar nepavyksta laikytis aiškaus mitybos ritmo, režimo. Mano valgymo laiką vis dar koreguoja intensyvi vaiko priežiūra. Anot Kristinos, jei būtų pavykę sutvarkyti mitybą – rezultatai būtų dar geresni. Tad turiu dar kur stengtis ir stiebtis.

O savo ateities tikslų dabar jau nebesieju su kilogramais. Svarstyklių rodmenys nebėra svarbiausias rezultatų rodiklis. Noriu tiesiog stangresnio kūno: pilvo, rankų; tvirtesnio ir fiziškai stipresnio kūno. Link to judu ir nežadu sustoti.

Asmeninės trenerės Kristinos Rupeikienės komentaras

Justyna ieškojo trenerio-kineziterapeuto pagalbos, nes kentė juosmens bei tarpumenčio skausmus. Dienos, o kartais ir nakties metu jau nebegalėjo apsieti be nuskausminančių pleistrų. Padėtį dar labiau gilino kasdienė kūdikio priežiūra – Justynai nuolat tekdavo lenktis, kelti, nešioti, o šiuos judesius apsunkindavo aštrus skausmas. Jo priežastis – fiziškai silpnas ir po gimdymo dar labiau subliuškęs kūnas. Jam atsigauti ir sutvirtėti pakako reguliaraus tikslingo fizinio krūvio, tad skausmai dingo jau po kelių mėnesių, netrukus pradėjo keistis ir kūnas. Džiaugiuosi, kad Justyna pakeitė ir iki tol gan skurdžią savo mitybą bei atsikratė žalingų įpročių, metė rūkyti.

Labai svarbus lūžis įvyko tada, kai pasimiršo skausmai. Man atrodo, kad būtent tada Justyna patikėjo savo jėgomis ir realiais pokyčiais, ji pamilo savo kūną, sportas jai ėmė teikti malonumą. Tad tikiu, kad tai taps reikšmingais ir ilgalaikiais gyvenimo būdo pokyčiais. Belieka tik pasidžiaugti ir padėkoti jai už bekompromisį pasitikėjimą manimi.