Ingos sėkmės istorija: skausmas nesustabdė, o privertė ieškoti teisingo kelio

34 metų Inga niekada nevengė aktyvaus gyvenimo būdo, tad sąmoningas noras kuo daugiau judėti virto kasdienybe. Tačiau prieš žengiant sėkmės keliu, jai teko išmokti ir skaudžias (tiesiogine to žodžio prasme) neteisingo sporto pamokas. O pasirodo, reikėjo tik vienintelio profesionalaus žmogaus tame kelyje, kad Ingos meilė sportui išsiskleistų, leistų pamiršti kamavusius skausmus ir apdovanotų sutvirtėjusiu kūnu. Lai savo kelią sėkmės link pasakoja pati Inga…

Keletui metų mane gyvenimas buvo nubloškęs į Sardiniją. Čia ir užgimė sąmoninga meilė sportui – nuostabus oras, jūra, puiki infrastruktūra dviračių sportui, riedučiams, jėgos aitvarams – tiesiog viskas skatino aktyviai mėgautis gyvenimu. Visų pirma, aš atradau bėgiojimą jūroje. Kasdien brisdavau iki liemens į vandenį ir nugalėdama pasipriešinimą bėgdavau iki 10 km. Sekantis žingsnis – sporto salė. Ir čia man patiko, bet neužilgo skausmingus signalus ėmė siųsti nugara ir kelio sąnarys. Dabar suprantu, kad visa tai buvo neteisingai atliekamų pratimų padariniai, tačiau tada apie tai net nesusimąsčiau.

Grįžusi į Lietuvą nusprendžiau neapleisti užgimusios meilės sportui ir pradėjau lankyti grupinius užsiėmimus „Goodlife” sporto klube. Čia man patiko, o motyvaciją dar labiau didino galimybė atsivesti vaiką ir jį saugiai palikti žaidimų kambaryje, mano dukrai labai patiko ir auklėtojos, ir žaidimai. Tačiau po mėnesio mane vėl pasivijo užgyventos kelio sąnario bei nugaros problemos. Kojos per sąnarį tiesiog nebegalėjau judinti, o nugara buvo nuolat įsitempusi. Aš išsigandau, nes nežinojau, kaip toliau elgtis. Iš nežinios išgelbėjo sporto klubo pasiūlymas atlikti fizinio pasirengimo testą. 

Testui pasirinkau trenerę Agnę Rudžianskaitę, o jos verdiktas buvo labai paprastas – aš nemoku atlikti bazinių judesių ir tai tapo mano problemų priežastimi. Taigi, pasirodo bandžiau skaityti neišmokusi raidžių. Tad užsirašiau į asmeninę treniruotę ir su Agne sutarėme, kad lankysiu jas tol, kol išmoksiu taisyklingos judesių technikos. Tačiau mane taip užkabino tos asmeninės treniruotės, bičiuliški santykiai, kad taip ir sportuojame kartu jau beveik pusantrų metų.

Tenka prisipažinti, kad judesių technikos gludinimas nebuvo labai lengvas. Vieni judesiai sekėsi geriau, kiti sunkiau, kai kurių judesių privalau vengti iki šiol dėl padidėjusio stuburo linkio. Tačiau jau po keleto mėnesių kokybiškų treniruočių dingo mane kamavę skausmai, sutvirtėjo nugaros raumenys. Tai buvo pirmoji sėkmė, paskatinusi nesustoti ir judėti toliau. Netrukus ėmė ryškėti ir vizualūs pokyčiai – pakito kūno linijos, išryškėjo pečiai, sutvirtėjo pilvo presas. Tai buvo dar didesnė motyvacija. Kažkada atrodė, kad net ir sporto salėje yra riba, kai pasiekus tikslus, gali tik palaikyti formą. O kaip nustebau, kai paklaususi Agnės – kada čia tas mano finišas, kada galėsiu tik palaikyti užgyventą rezultatą, sulaukiau atsakymo – NIEKADA. Tada suvokiau, kad aš taip pat niekada nesustosiu. Ir mane tai labiausiai veža – galimybė nuolat tobulėti, kelti sau vis naujus tikslus.

Šiandien didžiausiu siurprizu (o gal net ir stebuklu) pačiai sau yra – elementarus prisitraukimas, bet ateityje noriu padaryt penkis. Ir tai šiai dienai yra mano maža motyvuojanti misija. Kitas tikslas – išlaikyti reguliarumą, tai yra sportuoti 2-3 kartus per savaitę. Turbūt sunkiausias dalykas ir yra grįžti į sporto salę po pertraukos – tada tenka tarsi viską pradėti nuo pradžių. Tad stengiuosi du kartus per savaitę susitikti su Agne, o dar vieną kartą su malonumu žingsniuoju į kalanetiką, taip papildydama jėgos bei ištvermės treniruotes kardio ir giluminių raumenų mankšta.

Šiandien sportuoti einu kaip į šventę, nes man judesys bene svarbiausias kokybiško gyvenimo variklis. Labai lengva sustingi visomis prasmėmis, o sportas padeda eiti su plačia šypsena ir matyti, kas vyksta aplinkui. Negali nedžiuginti ir paskaistėjusi odos spalva, žibančios akys, prašviesėjusi galva. Man sportas prilygsta meditacijai – pradedi judėti ir apie nieką kitą negalvoji, nelieka darbo, buities, problemų – esi tik tu ir sporto salė. Šiais amžinai skubančios žmonijos laikais tikrai nelengva rasti sveikų atsipalaidavimo būdų, tad sportą turėtų išbandyti kiekvienas.

Asmeninės trenerės Agnės Rudžianskaitės komentaras

Ingos istorija yra puikus pavyzdys, kai kartais visai netikėtai pačiam sau atrandi naująjį aš. Inga atėjo su konkrečiu tikslu – išmokti teisingai judėti, eliminuoti skausmus, o vėliau šį tikslą keitė vis nauji ir sunkiau pasiekiami. Inga tikra perfekcionistė, tad dirbti su ja vienas malonumas, ji visuomet siekia geriausio rezultato tiek atlikdama judesį, tiek įgyvendindama užsibrėžtus tikslus.

Pradžioje kartu su  Inga daugiausia laiko skyrėme judesių technikai ir korekciniams pratimams. Laikui bėgant judesiai sudėtingėjo, treniruočių daugėjo. Skausmai, anksčiau kamavę Ingą, pamažu dingo, tad galėjome didinti ir fizinį krūvį.

Šiandien Inga puikiai atlieka visus didžiuosius bazinius judesius, kelia didelius svorius, prisitraukia, gali atsispausti nuo žemės ištiestomis kojomis ir t.t.

Man vienas malonumas dirbti su tokiu žmogumi, nes kiekvieną treniruotę tenka ne tik mokyti, bet ir pačiai mokytis, atrasti bei sužinoti daug naujų dalykų. Su Inga dalijamės receptais, atrastais produktais ir sveiko gyvenimo būdo naujienomis. Tad kiekvienam linkiu turėti bendramintį sporto ir sveiko gyvenimo kelyje, nes tik taip lengviau keliauti savo tikslų link.