Lankyti treniruotes „Goodlife” sporto klube Agnė pradėjo praėjusių metų rugpjūtį. Tikrai neseniai, tačiau rezultatai, net ir pačią Agnę nustebino. Visų pirma todėl, kad pagaliau apskritai kažkas įvyko. Iki tol Agnė kasmet vis bandydavo susiimti ir pradėti rimtai mankštintis, tačiau praėjus trims mėnesiams motyvacija tęsti apsilankymus sporto salėje pasibaigdavo, nes jokių rezultatų, jokių pokyčių taip ir nebūdavo. Ji atvirauja: „Prisipažįstu – nesu mėgėja sportuoti ir man iki šiol sunku prisiversti. Tad asmeninio trenerio pasirinkimas buvo viena iš motyvacijos priemonių. Kai įsipareigoji kitam žmogui ateiti – nėra kur dingti.”

Viena iš priežasčių, privertusi dar kartą ryžtis pradėti keliones į sporto salę ir joje du kartus per savaitę sportuoti su asmeniniu treneriu Egidijumi Pupeliu, o vieną – savarankiškai, buvo ramybės neduodantis nugaros skausmas. Antroji priežastis – vis dažnesni pamąstymai apie ateitį: „Man jau 37 metai, dirbu sėdimą darbą, tad žinojau, kad turiu pradėti rimčiau rūpintis sveikata, gera savijauta, nes noriu judri išlikti ir senatvėje. Tiesą sakant, norėčiau tai senatvei užbėgti už akių. Dabar esu įsitikinusi, kad treniruotės su asmeniniu treneriu – mano investicija į ateitį be skausmo.”

Bet grįžkime prie rezultatų… Praėjo beveik pusmetis ir Agnė jau džiaugiasi, kad nugaros nebeskauda, vis rečiau suskausta kelius, o kūnas – tvirtesnis ir stipresnis: „Pakeliu 50 kg atlikdama „mirties trauką”, jei man kas būtų pasakę prieš pusmetį, kad iš vis kilnosiu štangą – būčiau tiesiog pasijuokusi. Daugiausia, ką įsivaizdavau galinti kilnoti, tai 5 kg svareliаi.”

Treneris Egidijus taip pat džiaugiasi, kad Agnei pavyko atsisveikinti su apatinės nugaros skausmais, trukdžiusiais išsimiegoti ir kokybiškai pailsėti. Pasirodo, reikėjo tik sustiprinti nusilpusius pilvo preso, liemens raumenis bei sėdmenis. Sustiprėjęs torsas bei pagerėjęs liemens stabilumas nuėmė apkrovą nuo juosmeninės stuburo dalies. Kelių sąnariai taip pat skausmu reaguodavo į krūvį, tačiau sustiprėję kojų raumenys dabar keliams kelia mažiau streso.

Agnė rezultatus matuoja ne tik atsisveikinimu su skausmu: „Galvoji, kad tikrai negali atlikti vieno ar kito pratimo, bet treneris skatina, ragina peržengti ribas, drąsina. Tada imi, padarai ir matai, kiek jau pasistūmėjai, kad iš tiesų gali. Ir tai tampa dar viena maža pergale.” Rezultatai matosi tuose kasdieniuose nedideliuose postūmiuose: „Pradžioje darydavau tam tikrus pratimus ir galvodavau, kad niekada nepadarysiu, nes jie baisiai sunkūs. Dabar darau ir net nesusimąstau, nes jau galiu, jau darau lengvai ir nebejaučiu sunkumo.”

Pusmetis reguliaraus, gerai subalansuoto, tikslingo sporto – tai tik geras startas. Kokie tikslai Agnės laukia šiais metais? Ji pasikliauja treneriu ir nori toliau tęsti sporto vardan geros savijautos kursą. Tačiau planuose visgi yra ir konkretesnių norų: „Rankos ir pečiai dar vis mano silpnoji zona. Pradžioje net buvo sunku pakelti į viršų ištiestas rankas. Noriu jas sustiprinti, pagerinti pečių mobilumą. Taip pat tikiuosi, kad bent vieną prisitraukimą galėsiu padaryti be pagalbos. Vis garsesnis tampa ir vidinis noras peržiūrėti savo mitybą… Tačiau viskam savas laikas.” Tikslai suformuluoti, tad Agnė sau šiais metais linki tik vieno – neaptingti.