Vandens paslaptys

Tęsiame pažintį su vandeniu! Nors, atrodo, apie šį bekvapį ir bespalvį skystį žinome viską, jo ir mūsų organizmo draugystėje slypi keletas paslapčių, kurias privalome žinoti. Kitu atveju, gali tekti sumokėti pašlijusia sveikata. „Goodlife” sporto klubo dietistė Asta Bagdonaitė pasirengusi ne tik atskleisti visas vandens paslaptis, bet ir sugriauti kelis įsigalėjusius mitus.

Kas patikimiausiai signalizuoja apie skysčių trūkumą organizme?

Visuomet klientams patariu stebėti savo savijautą ir … šlapimą. 5-7 kartus šlapintis sveikam žmogui yra optimalu. Būtina stebėti ir šlapimo spalvą. Šlapimas dienos metu turėtų būtų blyškiai gelsvos spalvos. Ryte jis būna labiau koncentruotas ir tamsesnis – tai normalu, nes retas geriame vandenį naktį. Tačiau jei dienos metu ar po fizinės veiklos pastebite tamsų šlapimą – tai rodo pavojingą dehidrataciją. Nerimauti nereikėtų jei vartojate vitaminą B2, valgėte daug burokėlių ar kitų ryškios spalvos augalų, tokiu atveju šlapimas tamsesnis būna dėl pigmentų.

Svarbu tai, kad bespalvis šlapimas taip pat nėra geras ženklas – tai rodo, kad geriate per daug gėlo vandens ir/arba patiriate elektrolitų disbalansą dėl nesuderintos mitybos.

Ar galėtum įvardinti svarbiausius mums elektrolitus?

Pagrindiniai elektrolitai organizme yra natris ir kalis. Natris sulaiko skysčius tarpląstelinėje terpėje – daugiausiai jo gauname su gyvūniniais maisto produktais (mėsa, kiaušiniais, žuvimi, taip pat – augaliniais jūros dumbliais) ir maistine druska. Intensyviai sportuojant druskos ir natrio turinčių maisto produktų iš savo raciono nevertėtų išbraukti. O kalis, kurio gausiausia daržovėse, vaisiuose ir uogose, atsakingas už tinkamą skysčių kiekį pačiose ląstelėse. Šių abiejų elektrolitų pusiausvyra lemia optimalią ląstelių mitybą. Tačiau jei natrio gauname per daug (per didelis druskos vartojimas) – didėja kraujo spaudimas, audiniuose kaupiasi skysčiai, tinstame. Jeigu natrio gauname per mažai – pavyzdžiui, visiškai atsisakome druskos, tačiau suvartojame daug kalio su daržovėmis ir vaisiais, nutinka priešingai – skysčių netenkame.

Teko girdėti nusiskundimų, kad po vaisių-žalumynų kokteilių kamuoja troškulys. Nesistebiu, nes tokiuose kokteiliuose paprastai daug kalio ir praktiškai nėra natrio, tad iš organizmo sparčiau šalinami skysčiai. Esant patinimams, skysčių sąstoviui – tokie kokteiliai būtų tikrai naudingi, tačiau sveikam kūnui – ne. Štai pietų šalyse arbūzai, kuriuose itin daug kalio ir organinio vandens, valgomi su sūriu brinzos sūriu ar tiesiog pabarstyti druska. Taip ne tik pagerinamas skonis, bet ir organizme išlaikoma elektrolitų pusiausvyra, kuri ypač svarbi karštą vasaros dieną.

O ar patvirtinsi teiginį, kad valgymo metu gerti nerekomenduojama?

Netiesa, kad gerti valgant yra kenksminga. Atvirkščiai, jei valgydami termiškai apdorotą (o tai reiškia dehidratuotą) mėsą ar žuvį, trapučius, nemirkytus riešutus, džiovintus vaisius, pajutote troškulį – gurkšnoti vandenį yra būtina, kitaip sutriks virškinimas. Jeigu nesugebėjote išgerti tinkamo skysčių kiekio prieš valgį ir vartojate daugiau perdirbtą, koncentruotą maistą, teks gerti valgio metu, nes maisto virškinimui reikia vandens.

O kaip nuolat girdimi siūlymai dieną pradėti stikline vandens? Ar jie nėra iš piršto laužti?

Aš visuomet rekomenduoju rytą pradėti bent jau viena stikline vandens. Pasitaiko, kad klientai, kurie maitinasi nepilnavertiškai, linkę piktnaudžiauti alkoholiu, kofeinu, rytais negali išgerti net pusės stiklinės vandens, nes juos pykina. Viena iš tokios savijautos priežasčių – elektrolitų disbalansas, taip organizmas priešinasi gėlo vandens patekimui. Tokiu atveju rekomenduoju gerti mineralinį vandenį. Galima ir gazuotą, aukštesnės mineralizacijos, jis suaktyvins skrandžio veiklą, atkurs elektrolitų balansą. Vandenį taip pat naudinga pagardinti citrinos ir imbiero sultimis, galima lyžtelti net ir druskos. Tokiu būdu organizmą reikia regeneruoti ir viduriuojant, išsivėmus, karščiuojant – gėlas vanduo šiuo atveju gali būti pavojingas.