Kai vieni skundžiasi, kad nekenčia žiemos, nes šalta ir nėra ką veikti, kiti negali atsidžiaugti šalčio ir sniego dovanojamomis pramogomis. „Kyštelkite nosis iš namų – metas pajudėti, pakvėpuoti, padūkti”, – taip į lauką kviečia „Goodlife” asmeninis treneris Justas Kudrevičius ir pristato jums savo žiemos pramogų penketuką.

Pačiūžos
Susiraskite nors ir nedidelį ledu aptrauktą paviršių, išdrįskite apsiauti pačiūžas ir tiesiog judėkite, aktyviai judėkite. Apsirenkite taip, kad nebaisu būtų nugriūti, jei reikia, pasirūpinkite apsaugomis, nesigėdykite šalmo. Pradžioje, be abejo, nebus lengva ir lengvo slydimo teks pasimokyti, bet jūs gi nesirengiate dalyvauti dailiojo čiuožimo rungtyje… Geriausia rungtis su pačiūžomis – gaudynės, smagus dūkimas, priverčiantis pamiršti, kad pačiūžas avi pirmą kartą, kai nebegalvoji, ar tiesiai ar kreivai čiuoži, ar kojos per plačiai, ar sėdynė ne per daug atsikišusi – tiesiog privalai išsisukti, krenti, keliesi, bėgi, stengiesi ir net nepastebi kaip koordinacijos gebėjimai bei reikiami judesiai patys savaime išplaukia paviršiun ir kūnas vis tvirčiau ir tvirčiau ima jaustis ant nestabilaus paviršiaus.
Išmokti čiuožti ir perprasti pagrindinius principus galima tikrai greitai, bus dar greičiau, jei pirmiems kartams pagalbon pasitelksite trenerį. Jis parodys pratimų, kurie leis žymiai lengviau ir greičiau tobulėti.
O kai jau slysite be pastangų ir gaudynės ant ledo nebeteiks tiek adrenalino, imkite rankon lazdą (ritmušą!), meskite ant ledo ritulį ir įliekite daugiau azarto į savo laisvalaikį ant pačiūžų. Šis žaidimas sudėtingas, reikalaujantis geros čiuožimo technikos (lazda įneša dar vieną kintamąjį, tenka koordinuoti žymiai daugiau judesių, o kur dar ritulys, o kur dar priešininkas, kuris kėsinasi tave apžaisti), bet vertas visų patiriamų emocijų.

Pasivaikščiojimas
Bet prašau, tik ne miesto gatvėmis… Primygtinai visiems siūlau išbandyti pasivaikščiojimą su nukrypimais į gamtą vengiant pramintų takų. Tokio pasivaikščiojimo metu kūnui teks didesnis krūvis nei paprastai einant ir netgi bėgant.

Mano mėgstamiausia pasivaikščiojimo forma – „medžioklė”. Pasiimu fotoaparatą ir išeinu į mišką. Vengiu takelių, renkuosi bekelę. Ieškau paukščių ar gyvūnų… Pamatau paukštį – prisėlinu, sustingstu, sulaikau kvėpavimą, nusitaikau ir „nušaunu”. Praktiškai visada mano nuotraukos būna prastos, bet šioje medžioklėje svarbu ne laimikis, svarbiausias čia pats procesas – eiti, šliaužti, ropoti, sliūkinti, brautis, klampoti, kopti, pėdinti, žygiuoti, slinkti, pritūpti, sustingti ir vėl žingsniuoti… Kaip manote, ar tokį turtingą judesių arsenalą galima iš savęs išspausti sporto salėje? Grįžkite į tuos laikus, kai protėviai medžiojo gyvūnus tam, kad prasimaitintų. Nesvarbu, kad maisto pilnos parduotuvių lentynos ištrynė iš mūsų galvų medžioklės instinktus, pasinerkite į nuotykį, pažaiskite „medžioklę”. Toks būdas bent trumpam grįžti atgal į gamtą lavina ne tik koordinacinius dalykus, įdarbina labai daug įvairių raumenų, bet ir suteikia didžiulį pasitenkinimo jausmą, euforiją, o kur dar laimės molekulės tiesiog tvyrančios gryname miško ore…

Kaitavimas
Taip, net ir žiemą galima pasikinkius vėją pralėkti lenta. Kaitavimo aistruoliai šiuo metu renkasi užšąlusius ežerus. Principas panašus kaip ir ant vandens – gaudai vėją ir kontroliuoji aitvarą. Vietoje lentos, skirtos kaitavimui vandenyje, naudoji snieglentę. Tiesa, lentos valdymas truputį skiriasi nei čiuožiant snieglente nuo kalno – jos kraštu reikia įsirėžti į sniegą ir leistis aitvaro tempiamam, tik būtina nepamiršti ir kontroliuoti slydimo kryptį. Skrieji balta žiemos paklode, gaudai malonumą, būni akimirkoje, tačiau neužsisvajoji, nes kristi ant ledo kur kas skaudžiau nei į vandenį. Tad be apsaugų ir šalmo nesijudinkite iš vietos.

Žaidimai
Žaiskite su šunimi, su vaikais, su bičiuliais. Nesijuokite, žaidimas pati smagiausia laisvalaikio leidimo forma. Tik mes, suaugusieji, tą džiaugsmą jau pamiršome ir kažkodėl mieliau pasijudinimui renkamės tik sporto salę. Žaidimas yra puiki ir nepakartojama kardio treniruotė, dar pridėkite puokštę įvairiausių emocijų, dar glaudaus ir artimo ryšio kūrimą bei palaikymą su žaidimo draugais… Tad pasiimkite rogutes ir pačiuožinėkite, padūkite – bus ne tik smagu, bet ir naudinga. Jei visą judėjimą norisi matuoti nauda, tai galiu jums garantuoti, aktyvus žaidimas ugdo ne tik raumenyną, bet ir koordinaciją, ir visus mechanizmus, be kurių mes šiame pasaulyje negalime egzistuoti.

Snieglentės
Slidės ar snieglentė – nėra didelio skirtumo… Abi šios priemonės garantuoja gerą laiką ant kalno ir tobulas gryno oro vonias.
Kurį nusileidimo būdą bepasirinktumėte, rekomenduoju pradėti mokytis su patyrusiu instruktoriumi. Tai užsiėmimas, kurio nevertėtų mokytis iš savų klaidų. Čia svarbi technika, tad būtina išmokti teisingai čiuožti, kad po to neteisinga technika nepakištų kojos ir nepadovanotų traumos.
Slides dažniausiai renkasi greičio mėgėjai. Su snieglente tokio greičio neišvystysite. Tačiau su lenta kur kas patogiau mokytis įvairių triukų, o tai reiškia, kad įvaldę snieglentę galėsite mėgautis ne tik nusileidimais nuo kalnų, bet ir papildomomis linksmybėmis. Mane turbūt labiausiai ir tai, kad norėdamas save kilsterėti į aukštesnį lygį, turi nuolat mokytis naujų judesių, o tai veikia ne tik kūną, bet ir smegenis, motorinę žievę, neuronų jungtis.
Ir tai galioja ne tik snieglenčių sporte, nesvarbu, kokią judėjimo ar laisvalaikio leidimo formą pasirinksite – kuo jūsų arsenale bus daugiau smulkesnių ir sudėtingesnių judesių, tuo daugiau susikurs naujų ryšių smegenyse, naujų judesio strategijų, jūs lavinsite vestibulinį aparatą, reakciją, mąstymą, raumenyną.

O vietoje reziumė – prašymas. Nors savaitgaliais išlįskite ilgesniam laikui į lauką. Judėjimas gryname ore – viena iš tobuliausių savęs lepinimo bei stiprinimo formų. Nuvažiuokite į mišką pilnais plaučiais įkvėpti deguonies. Spygliuočių miške dar būsite pamaloninti eteriniais aliejais. Dažnai mes jų jau net neužuodžiame, nes mūsų uoslė atbukinta miesto ir techninio pasaulio fono, bet mūsų receptoriai, pasąmonė gaudo šiuos impulsus ir „gydo” mus.
Būdami gamtoje giliai įkvėpkite 20 kartų (tebūnie tai savotiškas pratimas). Nenustebkite, jei apsvaigs galva, ims dilgčioti delnus – tai ženklas, kad kūnas pagaliau gavo pakankamą kiekį deguonies, nuo kurio buvo atpratęs, tad dabar jaučiasi „nustebęs”, bet netrukus jums už tai padėkos.