Sveikos atostogos – stovyklavimas gamtoje

Laisvalaikis | 2015.07.24

Penktadienio vakarą daugelio miestiečių galvose ima suktis vienintelė mintis – savaitgaliui pabėgti į gamtą, kur oras tyresnis ir karštis mažesnis. Ir ta mintis labai teisinga! Vasarą miestuose labai padidėja užterštumas, o jei ir lietus nepalyja savaitę ar net kelias, kietųjų dalelių koncentracija ore tikrai tampa itin didelė ir pavojinga sveikatai. Tad bent jau savaitgaliais išlėkti toliau nuo miesto į gamtą pravėdinti savo plaučių – būtina.

Dar viena priežastis miesto komfortą bent trumpam iškeisti į askezę gamtoje – sėdėjimo darbe rutinos paįvairinimas. Žmonės labai užsisėdi darbuose, o aktyvaus laisvalaikio turi nedaug. Jei nepavyksta išsijudinti mieste, gamtoje tikrai neturėsite kada gulinėti. Važinėjimasis dviračiu miško takais suteiks kur kas daugiau malonumo, nei miesto šaligatviais. O išvykos baidarėmis, valtimis ar plaustais bus ne mažiau smagios ir egzotiškos, nei plaukimas atogrąžų upėmis.

Smagu jei išdrįsite pasirinkti nakvynę palapinėse, tačiau jei toks komforto atsisakymas jums vis dar neįveikiama kliūtis – viena aktyvi diena gamtoje taip pat bus lyg vitaminas kūnui ir sielai. 

Tik labai jūsų prašau, ką atsivežėte į gamtą, tą ir išsivežkite. Nepalikite savo šiukšlių, nes kitą kartą ir patiems bus labai nemalonu poilsiauti kitų paliktame šiukšlių sąvartyne. Atvykę į stovyklavietę gamtoje, palikite ją tvarkingesnę nei, radote atvykę. Taip ir patiems bus maloniau, ir gerą darbą gamtai padarysite. Niekas nenori mokėti už pasibuvimą gamtoje, tačiau jau ateina metas, kai dažnai tenka tai daryti. Stovyklavietės tampa mokamos ir viena to priežasčių – po stovyklautojų tenka jas valyti ir tvarkyti. Kodėl mes patys negalime to padaryti? 

Jei vienos dienos išvykos į gamtą jums jau nepakanka, išsiruoškite į kelių dienų žygį pėstute ar dviračiais. Sugalvokite kur, kokiam laikui ir kiek kilometrų norėtumėte nukeliauti, pasirūpinkite būtiniausiais daiktais reikalingais žygiui ir pirmyn. Kai aplink tiek galimybių keliauti svetur, žygių kultūra Lietuvoje, atrodo, pamiršta. Tačiau taip tikrai nėra, ir jei jūs patys nedrįstate leistis į svarankišką žygį, galite rasti bendraminčių arba idėjų puslapyje www.turistas.lt – čia rasite žygių po visą Lietuvą.

Tačiau aš tikiu, kad įkvepiančią žygio idėją galima susigalvoti ir patiems. Dar pamenu savo vaikystės trijų dienų žygį su tėčiu po Labanoro girią. Šio žygio tikslas buvo savo akimis pamatyti kuo daugiau ežerų. Ir per tas tris dienas mes jų aplankėme per 30. Aš iki šiol dar prisimenu tą žygį, tad tokios išvykos tiesiog būtinos vaikams – jiems tai bus nepakartojamas nuotykis ir aukso vertės laikas praleistas kartu su tėvais. Parodykite savo vaikams, kad geras laisvalaikis, tai ne vien laikas praleistas prie kompiuterio ir televizoriaus. Tuo pačiu ne tik įdomiai leisite laiką, bet ir mokysitės skaityti žemėlapį, orientuotis pagal kompasą, virti maistą ant laužo – tai puiki gyvenimo ir išgyvenimo mokykla, padėsianti atsikratyti laukinės gamtos baimės.

Žygio esmė nėra kuo daugiau nužygiuoti. Žygio tikslas gali būti nueiti ir vos 4-6 km. Tačiau pagrindinė žygio idėja – pabūti kuo arčiau gamtos, gamtoje be mums įprasto komforto ir galybės nebūtinų daiktų. Niekas geriau nei asketiškas stovyklavimas nesuteikia pilnatvės jausmo ir absoliutaus poilsio. Daugelis į gamtą atvyksta automobiliais, prikimštais daiktų: čiužinių, pagalvių, kepsninių, šaldytuvų…ir ieško poilsiavietės su tobulu mobiliuoju interneto ryšiu. Tai kam tada važiuoti į gamtą?

Be turistinės įrangos vykstant į gamtą jums, be abejo, prireiks maisto ir vandens atsargų. Rinkdamiesi maistą venkite greitai gendančių produktų bei produktų, po kurių lieka daug šiukšlių. Aktyviam žygiui patyrę keliautojai jums rekomenduotų pasiimti rūkytų lašinių (jie negenda, yra sotūs ir suteikia daug energijos), makaronų,

grikių, ryžių, riešutų ir razinų mišinio (juose gausu sočiųjų riebalų ir baltymų), džiovintų vaisių.

Į žygį su savimi neštis pakankamą kiekį vandens tikrai nėra lengva, tačiau Lietuvoje nėra tokių zonų, kurios būtų negyvenamos. Daugelyje vietų rasite kaimelių ar vienkiemių su šuliniais, o jų savininkai tikrai leis iš jų pasisemti vandens. Ekstra atvejais galima gerti ir virintą kai kurių Lietuvos upių vandenį arba pasinaudoti vandens dezinfekavimo tabletėmis, tačiau, tikiuosi, kad tokių atvejų jūsų žygiuose nebus.

Linkėdamas šiltos vasaros, linkiu ir nepamirštamų nuotykių gamtoje!

Grįžti į blogą