Pagrindinis tikslas, dėl kurio einame į pirtį nepakito per amžius – nusiprausti ir apšvarinti kūną. Tačiau pirtis dovanoja kur kas daugiau naudos. Kūnas patekęs į karštą aplinką ima vėsintis išskirdamas prakaitą, taip jis atsikrato toksinų, treniruoja imuninę sistemą, skatina limfotaką, kraujotaką. „Tai ritualas – apvalantis sielą ir grąžinantis sveikatą kūnui.” – nedvejodamas teigia Justas Kudrevičius, asmeninis „Goodlife” treneris ir pirtininkas. Visus besiruošiančius atsiduoti karštu garu alsuojantiems ritualams jis kviečia susipažinti su svarbiausiomis pirties taisyklėmis.

Kiek dažnai ir kiek ilgai galima mėgautis pirtimi?

Kasdien eiti į pirtį, be abejo, nepatartina, nes kaitindamiesi prarandame daug skysčių. O juos reikia atstatyti. Ne veltui net kitą dieną po pirties jaučiamas troškulys, o silpnumo jausmas taip pat susijęs su dehidratacija. Tad vieno apsilankymo pirtyje per savaitę tikrai pakaks.

O štai atsakyti į klausimą, kiek ilgai galima būti pirtyje, nėra lengva. Sakyčiau tol, kol sėdėti joje malonu. Jei pajutote nuovargį ar norą išeiti iš karštosios, reiškia, kad jau pavėlavote, išeiti reikėjo kur kas anksčiau. Ir jokiu būdu nevalia rungtyniauti, kas ilgiau išsėdės. Į pirtį einame pailsėti, apvalyti kūną ir dvasią, pabūti su savimi, tad po pirties kristi iš nuovargio tikrai neturėtumėte.

Jei pirtyje bus tradicinė 50-60 laipsnių temperatūra, visas pirties ritualas su keliais užėjimais bei poilsio pertraukomis galėtų trukti tris-keturias valandas.

Sakoma, gera pradžia – pusė darbo, tad kaip pradėti pirties ritualą, kad nepavargtumėme jau po pirmojo užėjimo?

Pirmasis užėjimas į pirtį turi būti trumpas – tai lyg susipažinimas, pranešimas kūnui, kad tuoj bus karšta. Tai lygiai toks pat apšilimas, kaip prieš treniruotę. Svarbiausias tikslas – sušildyti kojas, tad užėję į garinę atsigulkite, iškelkite kojas į viršų arba laikykite jas viename lygyje su kūnu, o ne nuleistas apačion. Kai tik sušylame ir vos vos ima mušti prakaitas – einame atsigaivinti. Nereikia laukti momento, kai apims nuovargis, nes tada jau reikės labai daug laiko poilsiui.

Atsikvėpėme, atvėsome, o kas tada?

Antras užėjimas pirtin jau kur kas ilgesnis. Jau galima užpilti vandens, pajausti garo keliamą karštį ir dar labiau įšilti. Kūnas, kaip ir pirmojo užėjimo metu, turi būti vienoje šilumos zonoje, negalima leisti kojoms vėsti. Gerai įkaitus ir suprakaitavus rekomenduočiau pilingo pagalba pašalinti seną odos sluoksnį. Natūralių pilingų galite pasigaminti patys iš įvairių žolelių, druskos, kavos tirščių, molio arba naudoti natūralių žolių plaušines. Apsivalius galima ir pasivanoti vantomis. Pirtyje taip pat galima pasimėgauti aromaterapija. Tik nedarykite klaidos ir nepilkite vandens su aromatiniu aliejumi tiesiai ant karštų akmenų. Taip aliejus iš karto sudegs. Aromatui paskleisti pakaks, jei aliejaus įlašinsite į vandenį, kuriame mirksta vantos ir tuo vandeniu apšlakstysite sienas, gultus, žmones. Taip pat aliejaus galite įvarvinti į druską ir ją pilstyti iš vieno dubens į kitą arba kelis kvapiojo aliejaus lašus įpylę į  purkštuvą su vandeniu apipurkšti žmones – tokia kvapi dulksna bus puiki atgaiva.

Daugeliui žodis vanotis kažkodėl asocijuojasi su plakimu… Spėju, kad tikroji vantų procedūra neturėtų būti skausminga?

Su vanta jokiu būdu negalima plakti kūno. Tai viena didžiausių klaidų, daromų pirtyje. Vanta skirta vėduoti orui. Užpylus vandens ant karštų akmenų pasklinda karštas garas, tad pradžioje jį būtina pavaikyti po visą garinę, vėliau nukreipti į žmogaus kūną. Toks garo vaikymas padeda dar giliau, iki pat kaulų, įšildyti kūną. Kūnas taip pat šildomas vantą uždedant ir palaikant ant kūno arba ja liečiant kūno paviršių, priklausomai nuo vanojimo stadijos, greitais arba lėtais judesiais. Nereikėtų pamiršti ir vantų įvairovės. Skirtingos jų rūšys, nevienoda ir jų paskirtis, pavyzdžiui, klevo vanta skirta vėdavimui, kadaginė – pėdų šildymui, gėlių bei žolių vanta – aromaterapijai.

Kiek tų užėjimų į pirtį turėtų būti? Ir ką dar be pilingo ir pėrimosi vantomis procedūrų vertėtų išbandyti?

Kiek bus užėjimų į karštąją, priklauso tik nuo jūsų. Jei jaučiate, kad trečias ar ketvirtas užėjimas bus tikrai paskutinis, jis kaip ir pirmasis, turėtų būti lengvesnis, trumpesnis – lyg atsisveikinimas. Jo metu galite pamaitinti odą medumi. Ištepkite juo pirtyje šiltą kūną, išėjus iš garinės kūnas ims vėsti ir sutraukdamas poras sugers medų. Beje, pirties pradžioje medų galima naudoti ir kūno valymui, kaip pilingą.

Ar pirties procedūrų metu būtinas kontrastas garinėje patiriamam karščiui?

Iš karštos garinės šokti į sniegą, upelį, ežerą ar kitą šaltą vandens telkinį yra vienas iš pirties ritualų. Kai išgyvename du ekstremalumus – maksimalų karštį ir šaltį – o po šių potyrių grįžtame į normalią temperatūrą – visiškai atsipalaiduojame, susikoncentruojame į savo kūną, patiriame nirvaną. Tai padeda pajusti čia ir dabar buvimo džiugesį. Tačiau nepratusiems prie šalčio nepatarčiau lįsti į šaltą vandenį gerai neįšilus.