Sportuojančių žmonių mitybos ypatumai

Daugelis žmonių vos atšilus orams ima ruoštis vasaros sezonui.  Šis sezoninis pasiruošimas gali būti vertinamas gana kritiškai, mat laikytis sveikos gyvensenos taisyklių, bent jau pagrindinių – miego, mitybos ir fizinio aktyvumo režimo, reikėtų ištisus metus. Trumpalaikės pertraukos galimos, tačiau kai pertraukos tampa rutina, pertraukiama tik trumpomis fizinio aktyvumo ir „prisižiūrėjimo ką valgai“ akimirkomis, tai nėra gerai. Kodėl taip nutinka, kad mūsų kiekvienos dienos sveikata tampa nebe pagrindiniu motyvacijos šaltiniu? Šiuo metu atsakymų į tai ieško tiek mokslo lyderiai, tiek psichologai bei sveikos gyvensenos sektoriaus specialistai. Savo praktikoje dažnai išskiriu tris „pradėsiu nuo šiandien“ priešus: 

1. PAŽADAS sau.  Mums dažnai tenka sau žadėti – nuo rytdienos, nuo pirmadienio, nuo naujų metų, iki vasaros…

Tiesa, pažadas niekada nebuvo ir neturi būti tas dalykas, kurį lengva įgyvendinti, tačiau kalbant apie mitybą bei sveiką gyvenseną – nerekomenduoju jos nukelti į tolimą horizontą, net jei tyliai sau šnabždate rytoj – tai jau yra neaiškus horizontas, juk rytoj vėl galite laukti sekančios dienos. Kita vertus, jei jau nusprendėte rytoj, tai jau šiandien vakare padarykite bent minimalią investiciją į save – pagaminkite sau ką nors skanaus ir mažai kaloringo, sveikesnio nei valgėte vakar. Tai jus įpareigos, juk jei stengiuosi dabar – rytoj bus gaila paleisti šias pastangas veltui ir jei atsilaikysite rytoj – jūs jau teisingame kelyje. 

2. Sunkus sportas ir griežtas režimas pokyčių pradžioje

Tiesa, kuri glaudžiai siejasi su pažadu – mitybą ir gyvenimo kokybę reikia pradėti keisti nedelsiant, bet tai daryti palengva ir palaipsniui. Mokslas jau kurį laiką suvokia, kad norint pavyzdžiui pagerinti žmogaus galvos smegenų darbą, jam labai naudinga pasivaikščioti ar lengvai pabėgioti bent 15 min. gamtoje ir geriausia, kad aplinka būtu kuo labiau dinamiškai ir kintanti. Toks pasivaikščiojimas labai tinka po ilgo mokymosi (geriau prisiminsime išmoktą informaciją), tačiau visada yra kita medalio pusė, jei vietoje 15 minučių jūs staiga skirsite 60 minučių labai sunkiai aukšto intensyvumo treniruotei –  jūs tikrai sudeginsite daugiau kalorijų bei jausite sportiškesni, tačiau galite lengvai persitreniruoti, ypač jei esate naujokas ir jūsų kūnas nėra tinkamai paruoštas dideliems krūviams. Įdomu, kad toks krūvis nepasiruošus gali pakenkti ir mokymuisi – organizmui kelto streso metu išsiskiria gerai žinomas streso hormonas –  kortizolis, kuris, jei jo  yra per daug, gali blokuoti mūsų gebėjimą mokytis, sumenkinti darbinės atminties efektyvumą. Taigi, didelis krūvis kaip ir jokio krūvio yra blogai – šiandien, bet palengva. 

3. Daug informacijos – žinių trūkumas

Šiuolaikinis pasaulis tampa vis globalesnis ir tai puiku. Būdami namie galime lengvai rasti reikiamą informaciją internete – treniruočių programas, sveikos mitybos receptus, maisto papildus ir kt. Tiesa, ši informacijos gausa nebūtinai yra teisinga ar paremta mokslu, tiesą sakant didžioji žinomiausiu dietų dalis yra išgalvota ir išpopuliarinta žymių žmonių, kurie neturėjo nieko bendro su mokslu. Kitas nemažiau svarbus veiksnys yra paties žmogaus požiūris. Šiandien mokslininkai žino, kad mes vien savo prigimtimi esame labiau linkę tikėti pasakomis, o ne tiesa. „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“ kaip rašė H. Radauskas. Tai yra, jei, pavyzdžiui, prie brukamo jums produkto – maisto papildo sportui, pridėsime nebūtinai pagrįstus faktus, kurie gali pasirodyti labai malonūs jūsų ausiai – patikėsime lengviau. Labai dažnai maisto papildų pasaulyje vyrauja mitai, kad vienas papildas gali suteikti daugybę pliusų – jėgą, greitį, raumenų tvirtumą, riebalų deginimą. Labai dažnai realybė kiek kitokia – tai kas tinka viskam netinka niekam, o ypač tada kai jus esate tik naujokas. Kiekvienam žmogui labai svarbu ne tik žinoti, bet ir gebėti atsirinkti vertingą informaciją nuo jam visiškai nereikalingos. 

Kviečiu visus gegužės 14 diena 10:00 val. į GOODLIFE klubą, kur vesiu seminarą „Sportuojančių žmonių mityba“

Seminaro metu aptarsime pagrindines mitybos taisykles, reikalingas kiekvienam sportininkui ar fiziškai aktyviam žmogui. Sužinosime, koks maistas yra geriausias prieš sportą ir po jo (angliavandenių, riebiųjų rūgščių vartojimo, baltymų santykis), bus pateikti konkretūs pavyzdžiai „ką pirkti parduotuvėje“. Kokia mitybos strategiją pasirinkti, norint pasiekti savo sportinį tikslą? Traumų bei sveikatos profilaktika mitybos pagalba.

Antroje dalyje kalbėsime apie maisto papildus – kokie maisto papildai yra populiariausi rinkoje ir kurie iš jų turi veikimo pagrįstumą? Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus – ko nesako pardavėjas? Kokie maisto papildai reikalingi ir kokie nėra rekomenduojami?