Skauda! Sportuoti ar gulėti?

Kievienas iš mūsų skausmą priimame su skirtingu jautrumu ir pakantumu. Bet visus mus jis be išimties erzina bei gadina gyvenimą. Ir dar… pernelyg dažnai skausmas mus guldo į lovą arba sodina į fotelį ilgoms poilsio valandoms. Dar vis tikime, kai skauda, geriau nejudėti. „Anaiptol!” – pasigirsta „Goodlife” kineziterapeutės-asmeninės trenerės Kristinos Rupeikienės balsas, – „Geriau nei gulėjimas, skausmą gydo judėjimas.” Štai jums svarbios kineziterapeutės įžvalgos ir rekomendacijos.

Kristina, ar skausmas yra ta priežastis, dėl kurios reikėtų liautis sportuoti?

Tikrai ne! Sakyčiau, kad būtent nesportuojantis kūnas dažniausiai ir siunčia mums skausmo ir maudimo signalus prašydamasis daugiau judėjimo. Jei judesį, kaip pagalbinę gydymo priemonę, taikome net intensyvios terapijos skyriuje po rimtų traumų, tai tikrai yra labai labai mažai diagnozių, kurios draustų judėti ar sportuoti. Judėjimas galimas ir net būtinas sergant onkologinėmis ligomis limfos nutekėjimui gerinti, lūžių atveju judesys padeda greičiau kaulams gyti, esant stuburo išvaržoms mankšta būtina tvirtinti giliuosius raumenis, laikančius stuburą. Tad judesys būtinas, tik jis turi būti adekvačiai parinktas kiekvienam individualiam atvejui.

Kai maudžiantis kūnas priverčia daryti mankštą, sportuoti, kokį specialistą rinktis. Ar pakaks trenerio kompetencijos, ar ieškoti kineziterapeuto? Kada vertėtų konsultuotis dėl skausmo su gydytoju?

Treneris gali dirbti su nejudros sukeltu skausmu, kai skauda tam tikras kūno vietas dėl ilgo sėdėjimo, sąstingio ir įsitempusių raumenų. Visi kiti, skausmai, kaip, pavyzdžiui, traumų padariniai, jau reikalaus kineziterapeuto kompetencijos. Jei skausmas sportuojant ūmėja, nesitraukia, arba jei skaudant nugarai imamas jausti tirpimas, keliaujantis į koją, kelį, petį, delną, visada rekomenduoju nueiti pas gydytoją detalesnei apžiūrai.

Labai dažnai skausmas tampa baimės judėti, atlikti tam tikrus judesius priežastimi. Atrodo, kad net smegenys stengiasi apriboti judesių amplitudes, kad tik apsaugotų nuo skausmo. Kaip nugalėti tą baimę ir ir kaip sportuojant dar labiau nepakenkti?

Apsauginė reakcija – normalus dalykas, su ja reikia dirbti. Ne retai dėl baimės pakenkti patiriamos pakartotinės traumos. Pavyzdžiui, sugijus patemptiems čiurnos raiščiams, žmogus vis tiek kitaip stato pėdą bijodamas pablogėjimo ar skausmo, tačiau dėl netaisyklingos pėdos padėties dar kartą patiria traumą. Tad su traumų padariniais bei skausmą keliančiais judesiais reikia dirbti ilgai, kantriai ir labai nuosekliai. Ir čia nėra vienos, visiems tinkančios formulės. Norint nepakenkti reikėtų dirbti su specialisto priežiūra, su žmogumi, kuriuo tiki ir pasitiki.

Kodėl kartais skauda vienur, o skausmo priežasties tenka ieškoti visai kitur?

Čia „kalti” arba nervai, arba raumenis gaubianti fascija… Pavyzdžiui, stuburo problemos iš tarpslankstelinių nervų nerviniais kanalais nuvilnija ir įaudrina visai kitas kūno vietas. Jei skauda vidinę blauzdos dalį, kaltas gali būti tam tikras stuburo slankstelis.

Raumenis dengianti plėvė fascija taip pat gali įsitempti kurioje nors vietoje arba gali susiformuoti randas, tempimą ir skausmą provokuojantis kitoje vietoje.

Tad būtina atsiminti, kad negalima mankštinti vienos, jums problemine atrodančios, vietos. Stiprinti ir judinti būtina visą kūną.

Su kokiais dažniausiai skausmais klientai atkeliauja pas tave? Kokie metodai gelbėja tą skausmą eliminuojant?

Pirmauja nugaros skausmai, dažniausiai užsitarnauti ilgai ir netaisyklingai sėdint. Taip pat sulaukiu nėštumo nuvargintų nugarų, skaudančių dėl pasikeitusio masės centro.

Kovai su skausmu pasitelkiu elementarius pratimus, manualinę terapiją masažo elementus. Visada pradedame nuo bazės, nuo dubens, tarpumenčio, visų sustingusių vietų išjudinimo. Taip pat, klientams, besiskundžiantiems skausmais, būtina padėti atrasti vadinamas antalgines padėtis bei judesius, kurie nuramina, nuima skausmą. Taip mokydamiesi pažinti kūną jį stipriname ir gydome.