Silvijos sėkmės istorija: Jei neiti iki galo, kam tada eiti iš viso?

Sveikata | 2016.05.09

Skausmingas kiekvienai merginai ir moteriai svorio klausimas arba tiksliau, idealaus svorio dilema, verčia kiekvieną iš mūsų ieškoti savų sprendimų – vienos pasirenka dietas ir griežtą mitybos kontrolę, kitos uoliai dirba sporto salėje. Mūsų herojė Silvija su papildomais kilogramais pradžioje taip pat kovojo griežta mitybos priežiūra, bet vėliau jai teko prisijaukinti ir sportą. Šiandien ji dalijasi savo patirtimi ir pasakoja apie kelią tobulesnio kūno link bei išbandytas ir pasiteisinusias strategijas.

Ar tik svoris buvo pagrindiniu kaltininku, privertusiu įžengti į sporto salę?

Sporto klubo „Goodlife” duris pravėriau praėjusių metų rudens gale. Tačiau mano kova su kilogramais prasidėjo kur kas anksčiau. Šiek tiek daugiau nei prieš du metus ėmiau griežtai kontroliuoti savo mitybą. Ir vien naujo meniu pagalba per keturis mėnesius man pavyko atsisveikinti su 18 kg. Sekantis mano tikslas – palaikyti pasiektus rezultatus. Pavyko ir tai, tačiau savijauta nebuvo tokia, kokios norėjosi. Būtent tai ir privertė apsiauti sportinius batelius ir atrasti kelią į sporto klubą. Į „Goodlife” atėjau su viltimi pasikeisti ne tik vizualiai, bet ir ieškoti savirealizacijos, disciplinos ir naujo gyvenimo būdo.

Ar iki „Goodlife” sportavai, mėgai aktyvų laisvalaikį?

Paauglystėje 4 metus žaidžiau tinklinį. Taip pat ir sporto salę periodiškai palankydavau, tačiau sportas niekada man nebuvo mylima veikla. Todėl kovoje su putnumu prioritetą teikdavau sveikesniam valgymui.

Kodėl pasirinkai „Goodlife” ir asmeninę trenerę Simoną? Kokius tikslus kartu sau išsikėlėte?

Viskas įvyko tiesiog savaime. Internete pamačiau nemokamos pirmos treniruotės pasiūlymą, netrukau tuo pasinaudoti, nes jau ieškojau klubo, kuriame norėčiau sportuoti. Atėjusi į klubą iš karto pakliuvau į trenerės Simonos Šilenskytės rankas.

Pirma pažintis su sportu, t.y. su fizinės būklės testu – nenudžiugino. Vienintelis neblogas buvo tik lankstumo rezultatas, o visa kita privertė naujai pažvelgti į savo situaciją. Puikiai pamenu Simonos sakinį: „Labai džiaugiuosi, kad tu pradėjai sportuoti…”. Tai reiškė tik vieną – kelio atgal nebėra.

Norėjau proporcingo kūno su moteriškais linkiais, o tam reikėjo jėgos ir korekcinių treniruočių. Bėda tik, kad neturėjau jokių žinių, kaip ir nuo ko reikėtų pradėti, tad pasirinkau individualias treniruotes. Ir savo pasirinkimu esu patenkinta – Simona man labai tinka ir patinka. Aš esu gana stipri asmenybė, bet ji geba puikiai mane motyvuoti, suvaldyti ir nekreipti dėmesio į mano mažus kaprizus.

goodlifeclub-2016-pavasaris-045

Su Simona sportuoju jau penktą mėnesį. Pradžioje kartu turėdavome dvi asmenines treniruotes per savaitę, dar vieną kartą užsukdavau pasportuoti savarankiškai. Treniruotės nuolat keitėsi, intensyvėjo ir tai, kas pradžioje atrodė labai sunku, dabar atrodo daug paprasčiau. Taip pamažu aš tapau priklausoma nuo sporto…  Šiandien klubo duris praveriu šešis kartus per savaitę, iš jų tris kartus sportuoju su Simona. Orams šylant į dienotvarkę vis dažniau įtraukiu ir pabėgiojimą gryname ore.

Su kokiais sunkumais susidūrei? Kas labiausiai motyvavo nesustoti?

Didžiausia mano motyvacija esu aš pati. Kaip gali nemotyvuoti tokie dalykai, kai žinai, jog su kiekviena diena daraisi kitokia, nei vakar. Nors treniruočių pradžioje tikrai viskas nebuvo taip paprasta, trenerė neleisdavo nuleisti rankų, sugebėjo mane taip įtraukti, kad sportinis apetitas nuolat augo ir auga iki šiol. Manau, dauguma dalykų slypi mūsų pačių mąstyme, kaip pats viską susikursi, taip ir turėsi.

Mityba sunkumų taip pat jau nebekelia. Gyvenu viena, tad visada kontroliuoju savo šaldytuvo turinį, taip išvengiu pagundų.

Kokiais rezultatais labiausiai džiaugiesi šiandien? Kaip galvoji, kas svarbiausia buvo jų siekiant?

Labai dažnai girdžiu žmones dejuojančius, kaip jiems sunku, kokie jie nelaimingi, moterys taip pat nuolat perdėtai akcentuoja savo kūno formas. Manau svarbiausia gyvenime yra atsakyti sau pačiam: ar aš gerai jaučiuosi būdamas toks, koks esu? Jei atsakymas – taip, belieka susitaikyti ir gyventi, o jei ne – būtina imtis veiksmų, galinčių pakeisti situaciją.

Kažkada aš savęs paklausiau: „Silvija, kada dar, jei ne dabar?” Atsakymas be abejo buvo – DABAR. Tad beliko tik eiti ir įgyvendinti tikslus. Pagrindinis mano tikslas atėjus į sporto klubą buvo įsimylėti sporą ir padaryti tai įprasta man kasdienine veikla. Man pavyko! – ir tai mane labiausiai džiugina. Na, džiugina dar ir tie palikti klube 14 kg, taip pat kiekviena treniruotė, nauji tikslai, puiki sveikata ir tvirtėjantis kūnas.

Ar į ateities planus sportas dar vis įtrauktas? Gal atsirado naujų motyvuojančių tikslų?

Dabar noriu stovėt ant rankų! Su sportu susiję tikslai auga su kiekviena savaite. Supratau, kad kūno galimybės labai didelės ir man jas plėsti labai įdomu. Jei neiti iki galo, kam tada eiti iš viso?


Trenerės Simonos Šilenskytės komentaras

Kai susitikome „Goodlife” klube, Silvija jau buvo pasiekusi svarių rezultatų kovoje su antsvoriu. Mitybos sureguliavimas padėjo ištirpdyti net 18 kilogramų svorio, tačiau kūnas dar vis stokojo stangrumo, harmoningos kompozicijos ir proporcijų, riebalų kiekis dar vis buvo aukščiau normos.  Tai buvo silpnas nesportavęs kūnas be jokio raumenų tonuso.

Po šio pirmojo pasimatymo praėjo 4 mėnesiai ir Silvija yra akivaizdžiai vizualiai pasikeitusi. Ji sustiprėjo, išryškėjo gražios kūno linijos, sutvirtėjo korpusas, išryškėjo sėdmenys. Silvija numetė dar 14 kilogramų, atsikratė 6% riebalų, 13 cm sumažėjo liemens apimtys. Tai puikus įrodymas, kaip sportu galima formuoti, keisti kūno kompoziciją ir proporcijas. Tad visiems dvejojantiems sakau: taip, tai pasiekiama kiekvienam užsispyrusiam žmogui.

O Silvijai linkiu nesustoti ir vienus (jau pasiektus) tikslus keisti naujais.


Silvijos asmeninio archyvo nuotraukos:

Silvija1 Silvija2 IMG_1572  

Grįžti į blogą