Tomas – jaunas guvus 25 metų vilnietis, tiesa, GOODLIFE sporto klube pasirodė dar būdamas 24-erių. Jau tada buvo iš pirmo žvilgsnio stiprus ir atletiškas – nei akivaizdaus viršsvorio, nei raumenų trūkumo. Sporto klube saviveikla neužsiėmė nė minutės – iš karto žinojo – jam reikalingas asmeninis treneris! Ir pateko į Andriejaus rankas. Šiandien, po 4 mėnesių prakaito liejimo, Tomas palengvėjęs 7 kilogramais, bet į sporto klubą jis atėjo ne krentančių kilogramų skaičiuoti. Jo tikslai ne kilogramais matuojami, tad ne taip lengvai ir pasiekiami. Bet apie viską iš eilės…

Sportas buvo visas (na, beveik) mano gyvenimas… Penktoje klasėje mamos pavyzdžio įkvėptas pradėjau žaisti rankinį ir užsikabinau. Su rankiniu nesiskyriau 12-13 metų – su juo užaugau, subrendau, tapau profesionaliu žaidėju. Mano sąskaitoje – du  čempionatai aukščiausioje Lietuvos lygoje, artimiausio rinktinės rezervo (antrasis dvyliktukas) komanda, vienas sezonas trečiojoje Danijos lygoje ir visa tai lydinčios alinančios treniruotės bei vėliau prisijungę kelių skausmai. O po to? Po to teko rinktis – darbas ar sportas. Ir aš pasirinkau darbą. Pusantrų metų visas mano sportas buvo bėgimas, riedučiai, snieglentė. Atrodo, judėjau pakankamai, tačiau prie didesnio fizinio aktyvumo pripratęs kūnas pasidovanojo sau papildomų 11 kilogramų.

Ar tie 11 kilogramų tave ir atginė į sporto klubą? 

Jie manęs neslėgė, tačiau aktyvesnio sporto ilgesys vertė ieškoti veiklos, o dar prisidėjo sesers agitavimas ateiti į „Goodlife” sporto klubą. Ji man ir trenerį parinko… Pasitikėjau ja, tad pas asmeninį trenerį Andriejų prisistačiau net nesvarstęs alternatyvų. Ačiū, sese, – puikus pasirinkimas!

Ir nuo ko pradėjote?

Pradėjome kaip ir tradiciškai „Goodlife” sporto klube nuo matavimų ir testų. Žinote, kokia buvo Andriejaus diagnozė? „Medis” – kietas ir nelankstus. Tad pradėti teko nuo paprasto pritūpimo – mėnesį mokiausi jį taisyklingai atlikti!

Supratau, kad manoji rankininko karjera paliko žymių – ilgą laiką dirbo tik tam tikri raumenys, o kiti buvo pamiršti. Kelio skausmai taip pat profesionalaus sporto palikimas – rankinyje taip vertinamų šuolių bei apgaulingų judesių demonstravimas buvo kirvis mano sąnariams. Po pirmųjų treniruočių jie iš karto priminė apie save, o tai veikia psichologiškai, atsiranda baimė. Ir nors skausmai jau traukiasi, tačiau įtvaras mane dar vis palaiko morališkai.

Tad išgirdus diagnozę bei iš naujo susipažinus su savo kūnu išryškėjo pagrindiniai tikslai – gera savijauta ir visapusiškai išlavintas funkcionalus kūnas. Priemonės tikslui pasiekti – teisingas visų pratimų atlikimas.

Diagnozė nustatyta, o kokį receptą pateikė asmeninis treneris?

3-4 apsilankymai per savaitę sporto klube.

Išmokti pagridų – teisingas atsilenkimas, pritūpimas, prisitraukimas, atsispaudimas. Funkcinės treniruotės, darbas su savo kūno svoriu, raumenų atstatymas, specialūs pratimai raumenų ilginimui, stiprinimui.

Monotonijai paįvairinti – keletas grupinių užsiėmimų. Man kaip komandinio sporto atstovui grupiniai užsiėmimai tikra atgaiva. Grupė tą patį darančių žmonių mane motyvuoja! Kadangi gerai toleruoju aukšto intensyvumo treniruotes, tad ir rinkausi Broniaus vedamas Circle Training bei Julijos vadovaujamas Army Camp. Esu šių treniruočių fanas ir apsilankymus sporto klube derinu prie šių užsiėmimų.

Andriejus primygtinai man rekomenduoja prijungti ir grupinį giliųjų raumenų užsiėmimą, žinau, kad mano lankstumui gerinti tai būtų ideali treniruotė, bet jai kol kas niekaip nerandu laiko…

4  mėnesiai darbo su asmeniniu treneriu nenuėjo veltui… Tad kokiais rezultatais šiandien labiausiai džiaugiesi?

Puikia savijauta, atrodo begaline energija – visur spėju (!), dingusiu tinguliu, išsigryninusiu dienos režimu – nebepramiegu rytais, lengvai keliuosi ir jaučiuosi puikiai išsimiegojęs. Besikeičiančiu kūnu taip pat džiaugiuosi – dingusiais sąnarių skausmais (teisinga mankšta gydo!), po truputį atsirandančiu lankstumu, tvirtėjančiais raumenimis ir, žinoma, tais nukritusiais kilogramais… Dar pamesiu tris ir sversiu kaip savo sportinės karjeros laikais.

Kas buvo didžiausias raktas į sėkmingus pokyčius?

Noras gerai jaustis ir palaikyti atletišką formą. Tik pats gali būti savo rezultatų kalviu… Bet… manau, kad sportuodamas vienas tų rezultatų nebūčiau pasiekęs. Džiaugiuosi, kad patekau pas teisingą trenerį su teisingu požiūriu. Dabar į sporto klubą be trenerio net neičiau. Nebegaliu sau leisti sportuoti neteisingai – man svarbu, kad treneris ne tik parodytų pratimą, bet ir pamatytų bei ištaisytų mano daromas klaidas, o kai kažkas nesigauna – reaguotų ir keistų užduotį. Visiems rekomenduoju išbandyti darbą su asmeniniu treneriu bent jau dešimčiai treniruočių – pamatysite, tai padės suformuoti teisingus įgūdžius.

Su kokiais sunkumais teko kovoti?

Didžiausių sunkumų kėlė mano sportinis charakteris nuolat geidęs rimtesnių iššūkių, o kūnas nespėjo su jo įgeidžiais. Bandau teisingai atlikti pratimą, man neišeina, treneris duoda palengvintą variantą ir vėl negaliu, štai, tau dar lengvesnis… Tokiais momentais tikrai ima pyktis. Tenka valdyti emocijas ir įsisąmoninti, kad tik teisingas sportas gali išgydyti tavo problemas.

Tomo asmeninio archyvo nuotraukos 

Trenerio Andriejaus komentaras

Prieš sudarydamas individualią programą Tomui atlikau fizinės būklės analizę. Po jos paaiškėjo, kad gana atletiškas vaikinas dėl nelankstaus kūno, elastingumo netekusių raumenų negali atlikti kai kurių bazinių judesių: įtupsto, atsispaudimo, o pritūpimas kėlė daugiausia bėdų. Tad teko apsišarvuoti kantrybe ir uoliai mokytis taisyklingai atlikti paprastus judesius. Didelį dėmesį kiekvienos treniruotės metu skyrėme probleminių raumenų ištempimui. Tomo pastangų dėka ryškėjo raumenys, krito svoris, tvirtėjo kūnas, gerėjo lankstumas. Kadangi mūsų užsiėmimai buvo koncentruoti į preciziškus judesius ir tikslumą bei tempimą, Tomui kaip buvusiam sportininkui trūko intensyvumo. Tai puikiai jam dabar kompensuoja grupiniai užsiėmimai. O mes toliau žengiam funkcinio kūno tobulėjimo keliu.