Profesionalus sportas kiekvienam

Laisvalaikis | 2017.09.26

Prie „Goodlife” komandos prisijungia Tomaž Brinec, ilgametis profesionalių atletų rengimo treneris. Pats nemažai metų atidavęs profesionaliam sportui, šiandien jis pasirengęs padėti kiekvienam sporto klubo klientui. Tomaž’ui tai galimybė įgyvendinti profesionalios pagalbos kiekvienam idėją – pagalbos, kuri padės kur kas protingiau bei atsakingiau kelti sau tikslus ir efektyviau juos įgyvendinti.

Jūsų biografijoje įspūdinga boksininko karjera. Kuo sužavėjo ši sporto šaka ir kiek metų jai atidavėte? Kokias, net ir šiandien aktualias jums, savybes ji padėjo išsiugdyti?

Boksas mane sužavėjo savo sudėtingumu – tai bene sunkiausia sporto šaka, labai įvairiapusis sportas, tad absoliuti dauguma žmonių jo net prisibijo. Į boksą atėjau būdamas paauglys ir tuo metu norėjau būti tas, kuris nebijo, išdrįsta daryti tai, ko kiti nei už ką nedarytų. Savo sportinei karjerai atidaviau 12 metų ir ji man davė išties daug. Visų pirma, boksas lavina visas fizine savybes – jėgą, galią, ištvermę, koordinaciją ir t.t., bet svarbiausia, ką gavau, susiję ne su fiziniais dalykais – tai sugebėjimas sunkiai dirbti, užsispyrimas, nuoseklumas, disciplina. Šios universalios savybės man padeda ne tik sporte, bet ir kasdieniame gyvenime.

Kada ir kodėl panorote stoti kiton pusėn ir padėti kitiems atletams?

Pradėjau mokytis bokso gana vėlai, 15 metų, bet tai buvo mano pašaukimas, man puikiai sekėsi ir jau po 3 metų koviausi varžybose, o dar po poros metų pradėjau po truputį mokyti jaunesnius kolegas. Man labai patiko treniruoti, ugdyti, padėti kitiems augti ir tobulėti. Būdamas 23-ejų išsinuomojau savo pirmąją salę ir, vis dar tęsdamas boksininko karjerą, pradėjau dirbti treneriu.

Jūsų kaip trenerio karjeroje daug komandinio sporto, krepšinio… Ar galėtumėte trumpai paminėti, kokioms komandoms padėjote ir kokia buvo jūsų funkcija?

Taip, iš tiesų, be bokso, teniso ir kitų individualių sporto šakų, dirbau su daugeliu komandų – futbolo, rankinio, krepšinio. Mano pirmoji komanda buvo moterų rankinio klubas „Olimpija”, vėliau sekė futbolas, krepšinis, tenisas. Treniravau tokias komandas kaip Slovėnijos „KRKA“, Vilniaus „Lietuvos rytas“, Turkijos „Gaziantep“. Be klubinio krepšinio, didžiausia garbė ir malonumas man yra treniruoti nacionalines rinktines – net 5 metus buvau Slovėnijos krepšinio rinktinės fizinio rengimo treneris, taip pat 2 metus rengiau Serbijos moterų krepšinio rinktinę – 2015 Europos čempiones bei 2016 Olimpinės bronzos laimėtojas. Be galo džiaugiuosi savo šalies Slovėnijos krepšininkais – naujais Eurobasket 2017 čempionais. Su dauguma iš jų teko dirbti ne vienerius metus, mačiau kaip jie kasmet auga, įgyja patirties, padėjau jiems tobulėti, tad jų pelnyta pergalė džiugina dvigubai.

Kas svarbiausia rengiant profesionalų atletą ir ką iš tos praktikos galima ar net būtina įtraukti į treniruočių programas eiliniams sportuojantiems žmonėms? Kokius metodus norite pritaikyti „Goodlife”?

Vienas svarbiausių dalykų yra adaptacija, individualumas. Nėra vienos sporto programos, tinkančios visiems. Taip, bendros taisyklės, pratimai gali būti visiems bendri, tačiau be galo svarbu matyti žmogaus individualumą ir papildomai pritaikyti atitinkamus korekcinius pratimus, adaptuoti krūvius. Tendencijos panašios, tad ilgametis kasdienis darbas su sportininkais man padeda „kiaurai“ matyti fizinius kūno trūkumus ir problemas, kurių žmonės dar kartais net patys nemato.

Dirbant su profesionalia komanda, be komandinio darbo, visuomet būtinai dirbu ir su atletais individualiai. Naudoju unikalią visų kūno raumenų testavimo, diagnostikos sistemą TMG, tad ir „Goodlife” klientai turės galimybę išsitirti taip, kaip daugelį metų tiriami mano treniruojami atletai. Ne kiekvienas gali būti profesionalus sportininkas, tačiau kiekvienas nusipelnė profesionalios pagalbos sportuojant.

Kiekvienas atėjęs į sporto klubą, kaip ir profesionalus atletas, turi savo tikslų, norų pasikeisti, patobulėti. Tačiau neretai daugeliui motyvacija sportuoti baigiasi taip ir nesulaukus rezultatų. Praeina du-trys-keturi mėnesiai, o rezultatų nėra… Ar galėtumėte iš savo patirties įvardinti pagrindines sportuojančiųjų sporto klubuose klaidas, neleidžiančias pasiekti rezultatų? Kodėl daugumos treniruotės neefektyvios? Kaip tą efektyvumą galima būtų pagerinti, galbūt, panaudojant tam tikrus profesionalios sporto rengybos metodus? 

Na, manau, svarbiausia, kas neleidžia pasikeisti, tai netinkami tikslai dėl netinkamų priežasčių. Lemiamos reikšmės turi ne tik teisingas tikslas, bet ir jo priežastys. Per dažnai žmonės nori „numesti svorio iki vasaros“, nesusimąstydami ko iš tiesų reikia ir kodėl. Reikia ne kilogramus skaičiuoti, o gerinti gyvenimo kokybę. Tai turėtų būti visų noras ir pagrindinis tikslas. Dar viena tiesa, kurios žmonės nenori girdėti – teisingos mitybos svarba. Negali naktimis ryti picą ir tikėtis, kad bėgimo takelis padės ją „sudeginti“. Visų pirma, reikėtų galvoti ne apie išvaizdą ar svorį, o apie kūno funkcionalumą, jėgą, gerą savijautą, sveikatą. Gražus, proporcingas ir dailus kūnas yra viso to pasekmė, bet tai neturėtų būti pirminis tikslas.

Taip pat labai svarbu nuoseklumas. Nėra ilgalaikių greitų sprendimų. Tai tiesiog neveikia. Kūnas yra protingas, jį reikia tarsi perprogramuoti. Trumpalaikiai pasikeitimai ir krūviai nesuteikia ilgalaikio efekto – raumenys turi atmintį ir tik sulėtinus tempą, grąžina kūną į įprastas vėžias. Norint iš tiesų pasikeisti, reikia daug laiko ir nuoseklaus darbo. Trumpo kelio tiesiog nėra – teisingas judėjimas turi tapti nauju gyvenimo būdu.

Grįžti į blogą