Pačių įvairiausių bėgimų, skatinančių išbandyti savo jėgas ir ištvermę skirtingose distancijose nestinga. Dažnas pasiduoda vilionėms ir registruojasi bėgimui net ir be išankstinio pasirengimo. Negi nenubėgsiu tų 5 kilometrų… nors nebėgioju reguliariai? „Goodlife” asmeninis treneris, bėgimo entuziastas Tomas Aglinskas teigia, kad pasiruošimas būtinas ir labai svarbus, o pradėti reikėtų jau šiandien.

Jei noriu rudenį dalyvauti mėgėjų varžybose ir bėgti 10 km / 21 km / 42 km – koks turėtų būti mano savaitės kilometražas pasiruošimo etape? Ir ar jau dabar pradėti treniruotes? Ar galiu palaukti pavasario?

Pradedantieji bėgikai dažnai patenka į taip vadinamus „daugiau yra geriau“ spąstus, manydami, kad daugiau kilometrų garantuoja geresnį rezultatą. Tiesa ta, kad didelis kilometražo rinkimas yra geras variantas tik tada, kai jūs jau turite patirties, bėgimas jums ne naujiena ir galite pasiekti savo potencialą. Visais kitais atvejais būtina aiški strategija.

Kuo ankščiau pradėsite ruoštis varžyboms, tuo lengviau bus fiziškai ir psichologiškai jų metu. Tikrai nereikėtų laukti tinkamo laiko, oro sąlygų, nuotaikos. Juk ir per varžybas gali būti labai prastos sąlygos (karštis, šaltis, lietus.). Tad nelaukite ir nedelskite!

Pradedantysis bėgikas, planuojantis bėgimo metu įveikti 10 km atstumą pasiruošimo etape per savaitę turėtų įveikti 40 km – 50 km (profesionalūs (elitiniai) bėgikai, ruošdamiesi varžyboms, per savaitę nubėga 3 kartus daugiau). Ruošiantis įveikti pusę maratono (21,098 km), savaitinis bėgimo režimas turėtų svyruoti nuo 50 km iki 65 km, o maratonui (42,195 km) – nuo 50 km iki 80 km.

Kokios treniruotės be bėgiojimo dar praverstų? Kodėl?

Pasiruošimo etape svarbios ir jėgos treniruotės. Bėgiojantys žmonės turi būti stiprūs ir atletiški. Fizinio pasirengimo trūkumas, gali tapti traumų priežastimi, net jei esate pasiekęs labai gerą bėgimo formą. Sumažinti traumų tikimybę ženkliai padės ir lankstumo lavinimas, o tai reiškia, kad teks atrasti laiko ir tempimo pratimams.

Teko girdėti apie ruošimosi tokioms ilgoms distancijoms strategijas ir sistemas. T.y. kai dalį distancijos bėgi, dalį eini sparčiu žingsniu, vėl bėgi, bėgi dideliu tempu ir t.t. Kam rekomenduotum jas pritaikyti?

Taip, tai yra intervalinis treniruočių metodas, kurio metu keičiasi bėgimo greitis, poilsio trukmė, nuotolio ilgis, kartojimų ir serijų skaičius. Šį treniruočių metodą rekomenduočiau pradedantiesiems bėgikams.

Koks savaitės režimas reikalingas pasirengimo etape – kiek kartų per savaitę bėgti, kiek laiko skirti sporto salei, kiek būtina pasilikti poilsio dienų?

Priklauso nuo to, kokia jūsų fizinė būklė yra šiandien ir kuriame jūs esate treniruočių pasirengimo etape. Jei jau nusprendėte bėgti maratoną (42,195 km), tai tikriausiai esate jau pažengęs bėgikas, kuriam pasiruošimo etape per savaitę reikėtų bėgti 3-4 kartus, papildomai skirti dėmesio jėgos treniruotei ir išnaudoti likusias 2 poilsio dienas atsistatymui. Ruošiantis trumpesnėms distancijoms savaitinis režimas turėtų būti panašus, tik krūvis mažesnis.