Pavargti nuo sporto – nerekomenduojama

Amžinas klausimas – tai kiek reikia laiko skirti sporto salei, kad pagaliau rezultatai imtų džiuginti: pakaks vieno intensyvaus karto, ar teks plušėti kasdien? Kaip parinkti tinkamą intensyvumą ir sporto bei poilsio režimą, kad chroniškas nuovargis nepasiglemžtų motyvacijos ir judėjimo teikiamo džiaugsmo? Į visus šiuos klausimus mums pasiruošęs atsakyti „Goodlife” asmeninis treneris Edvinas Sidaravičius.

Koks galėtų būti optimalus treniruočių skaičius per savaitę, kad nenuvargintų organizmo, o leistų mėgautis sportu ir rezultatais?

Nėra vienos aiškios taisyklės, galinčios nurodyti tikslų treniruočių skaičių. Kiekvieno žmogaus situacija yra unikali, tad ne veltui sudaromi asmeniniai treniruočių planai ir rekomenduojamas individualus savaitės režimas.

Daug kas priklauso nuo tikslo, kurio siekiate sportuodami. Jei jūsų tikslas susijęs tik su sveikatingumu, 2-3 kartai per savaitę bus tai, ko jums reikia. Jei norite sumažinti riebalų kiekį kūne ar priaugti raumenų teks paplušėti 3-5 kartus.

Negi nepakaktų vienos intensyvesnės treniruotės per savaitę stangresniam kūnui palaikyti?

Vienas kartas per savaitę, aišku, geriau negu nieko, bet jo tikrai nepakanka. Ko galima išmokti skiriant tam vos valandą per savaitę? Nieko. Kad ir kaip stengsitės tą vieną kartą, kūnas tikrai jokio progreso nerodys. Net ir raumenų tonuso palaikymui reikalingas tam tikras reguliarumas ir sportinė rutina.

O ką galvojate apie kitą kraštutinumą – intensyvias treniruotes kasdien?

Taip, būna tokių atvejų, kai pasiryžę pokyčiams ima jautį už ragų ir bando kasdien iš savęs išspausti maksimumą. Tačiau kasdienes intensyvias treniruotes gali atlaikyti tik profesionalūs atletai. Visiems kitiems taip plėšytis nereikėtų.

Nors, jei pradėjote svorio metimo programą, gali būti, kad jums teks atlikti tris-keturias intensyvesnes treniruotes per savaitę, o kitomis dienomis treneris rekomenduos apsilankyti žemo intensyvumo, raumenų tempimo, masažo su voleliais treniruotėse ar pasiūlys kardio užsiėmimą. Derinant jėgos, kardio ir žemo intensyvumo treniruotes galima sportuoti ir kasdien. Tačiau kasdien rinktis aukšto intensyvumo treniruočių nerekomenduoju, ypač pradedantiesiems.

Kuo gresia pernelyg intensyvus treniruočių ritmas?

Chronišku nuovargiu – tiek raumenų, tiek nervinės sistemos. Ir raumenynui, ir nervų sistemai būtina pailsėti. Treniruočių su svoriais metu raumenys patiria mikrotraumas, kurios turi sugyti per tam tikrą laiką. Nuo užsiėmimų intensyvumo priklausys ir tai, kiek laiko prireiks jėgoms atgauti. Raumenų nuovargį dažnai mes pajaučiame patys (skausmas, sąstingis bei sumažėjusi jėga leidžia mums jį atpažinti) ir suklūstame bei stengiamės juos atgaivinti, bet daugelis pamiršta, kad sportuojant taip pat stipriai vargsta ir nervų sistema, jai taip pat reikia atsigauti, kad atėjus į kitą treniruotę vėl galima būtų kokybiškai dirbti.

Kaip pasireiškia nervinės sistemos nuovargis?

Sunerimti reikėtų jei jaučiate nuolatinį nuovargį, apatiją. Motyvacijos stoka iki tol mėgtai veiklai taip pat gali būti nervinės sistemos nuovargio ženklas. Tik nemaišykite to su tinginyste.

Reikėtų nepamiršti, kad mes visi kasryt gauname savotišką stiklinę energijos ir ją reikia paskirstyti taip, kad užtektų ir kasdienei veiklai, ir darbui, ir sportui. Jei žmogus stipriai pervargsta darbe, jam sunku vakare atėjus atlikti kokybišką treniruotę, nes didžiąją dalį energijos jis jau būna išeikvojęs. Nors yra treniruočių, kurių metu galima kaip tik pailsėti ir atsipalaiduoti po įtemptos dienos. Tad vėlgi, kiekvieno žmogaus situacija – unikali. Treneriui tokiu atveju riekia jausti savo klientą ir parinkti atitinkamą krūvį bei pratimus. Per treniruotę taip pat nereikėtų savęs alinti ir išeikvotį didžiąją dalį energijos. Ideali treniruotė, po kurios ne šliaušite link persirengimo kambario, o išeisite pasikrovę, su daugiau energijos nei atėjote.

Kas geriausiai padeda atstatyti tą energijos badą?

Poilsis, mėgstama veikla, miegas, tinkamas maistas. Didžiausi mūsų priešai – persidirbimas ir miego trūkumas. Miegas sportuojantiems itin svarbus, jo intensyviai judantiems reikia daugiau nei įprastai, tad jei turite galimybę nusnūsti 20 minučių dienos metu – pasinaudokite šia proga. Jei po intensyvių vakaro treniruočių negalite užmigti, taip pat peržiūrėkite savo treniruočių grafiką, o jei niekaip nerandate laiko sportui, jokiu būdu nebandykite paimti jo iš miego sąskaitos. Miego trūkumas neleis mėgautis sportu ir kokybiškai siekti tikslų.