Kur dingo fizinis pasiruošimas?

Įvairūs tyrimai rodo, kad žmonija tingsta… Mes vis daugiau sėdime ir vis mažiau judame. Žinoma, mes puikiai žinome, kaip sveika ir naudinga pajudėti, tad sąžinei nuraminti porą kartų per savaitę užsukame į sporto klubą, vasarą išsitraukiame dviratį, žiemą savaitei išlekiame į kalnus su slidėmis ir kokius du kartus per metus susitinkame su draugais pažaisti futbolo ar krepšinio… Ar to pakanka fiziniam tonusui palaikyti? Apie visa tai ir dar daugiau kalbamės su Donatu Klimašausku, „Goodlife” akademijos vadovu ir asmeniniu treneriu. 

Galbūt retorinis klausimas: kas atsitiktų jei į aikštelę, pavyzdžiui, krepšinio, išbėgtų fizinio pasirengimo treniruočių neturėjęs ir neapšilęs sportininkas? 

Galbūt neatsitiktų nieko… Tačiau, tikimybė gauti traumą ar susižeisti būtų tikrai didžiulė. Tai galioja ir atėjusiems į sporto klubą… Čia daugelis sportuojančių apšilimą suvokia kaip trumpą pasivaikščiojimą ant bėgimo takelio arba dviračio mynimą – be abejo tai vienas iš būdų šiek tiek sušilti, bet to tikrai nepakanka rimtai treniruotei, ar tuo labiau mėgėjiškoms varžyboms pasiruošti. Penkių minučių ėjimas neparuošia pagrindinei treniruotės daliai, pratimams su štanga ar svarmenimis. O jei dar pasižiūrėtumėm iš kur tie žmonės į sporto klubus susirenka… Juk dauguma ateina pasėdėję šešias ar dar daugiau valandų prie darbo stalo, jų raumenys sustirę. Greičiausiai jie atvažiavo iki sporto klubo automobiliu, pakilo eskalatoriumi, paėjo 5-10 min. ant takelio ir galvoja, kad kūnas jau pasiruošęs dirbit. Tai gresia rimtomis pasekmėmis– žmonėms pasidaro bloga, patiriamos mikro traumos. 

O kas atsitinka, kai reguliariai nesportuojantys, sėdimus darbus dirbantys žmonės sugalvoja laisvalaikiu pažaisti futbolą/krepšinį?

Kiekviena sportinė disciplina reikalauja specifinio pasiruošimo bei įgūdžių. O visos jos – bent jau bazinio fizinio pasiruošimo. Čia juk žaidimas, kuris trunka pusantros valandos, jis kontaktinis, jam būtina treniruotis nors du-tris kartus per savaitę. Toks pasižaidimas be pasiruošimo vardan malonumo gali baigtis lūžiais ar patemtais raiščiais. Kūną būtina paruošti tam tikrai sporto šakai! 

Ar fizinis pasirengimas būtinas visiems, laisvalaikiu norintiems užsiimti kokiomis nors sporto šakomis? 

Visi be išimties turime būti fiziškai aktyvūs – tada nekils klausimų, ar aš galiu užsiimti viena ar kita sportine veikla. Būdami fiziškai aktyvūs jūs galėsite viską. Tyrimų rezultatai pastaruoju metu verčia susirūpinti – mūsų fizinis aktyvumas mažėja, o labiausiai liūdinanti tendencija – mes vis ilgiau sėdime… 

Tad pasikartosiu dar kartą – žmogus turi būti aktyvesnis fiziškai, nesusiaurinant iki konkrečių sportinių disciplinų. O jomis užsiimantiems vertėtų pagalvoti apie bendrą kūno rengybą. Specializacija prie gero nepriveda, kultivuojant vieną sporto šaką dirba tam tikros raumenų grupės, o kiti raumenys aptingsta. Tad nenuostabu, kad kai kurie ilgą laiką propagavę vieną sporto šaką negali padaryti pritūpimo ar įtupsto – tiesiog jų raumenys dirbo neproporcingai. Tad mano rekomendacija būtų be krepšinio/teniso/futbolo treniruočių dar keletą kartų per savaitę užsukti į sporto klubą padirbėti su priešingomis raumenų grupėmis. Tokiu būdu jūsų kūnas taps atsparesnis, funkcionalesnis, mokės prisitaikyti. 

Mano galva, sporte itin žalinga ankstyva specializacija. Tad savo vaikams leiskite išbandyti kuo įvairesnes sporto šakas. Tegul išsiugdo kuo platesnį įgūdžių rinkinį – bus imlesni ir gabesni kitoms sporto šakoms. 

Kiek to aktyvumo mums reikia? Ar galima išvesti idealią aktyvios fizinės veiklos formulę? 

Nėra idealios formulės visiems. Tačiau orientacijai galima pasinaudoti JAV Mayo klinikos atliktu tyrimu, o jis byloja – viena valanda ryte fizinio aktyvumo, t.y. bėgimo vidutiniu tempu, „padengia”, „neutralizuoja” 10 valandų sėdėjimą. Tad jei ateinančias 10 valandų ketinate praleisti sėdėdami, būkite malonūs ir prieš tai pasijudinkite bent vieną valandą. Viena valanda sporto per dieną – puiku, bet tai tik viena valanda, o ką veiksite per likusias 23? O jos tikrai turės žymiai didesnę įtaką jūsų savijautai ir sveikatai. Jūsų laisvalaikio koncepcija turi taip pat būti susijusi su judėjimu. Netgi dirbdami sėdimą darbą kas valandą kelioms minutėms galite atsistoti ir pajudėti… Ilgai sėdint vienoje pozicijoje sukrinta pečiai, mentės atitolsta, galvos stipriai palinksta į priekį, klubai tampa nejudrūs, kraujotaka sutrinka… Žmonės nebegali atlikti pagrindinių judesių su savo pačių svoriu. 

Tai kokia ta fizinio pasirengimo bazė? 

Svarbu mokėti taisyklingai pritūpti, bent dešimt kartų atsispausti, kelis kartus prisitraukti, atsisėsti ir atsistoti ant žemės nesiriemiant rankomis, pasilenkti be skausmo, pabėgti, užlipti laiptais neuždusus – štai svarbiausi fizinio pasirengimo momentai. Taip pat būtina gerai prižiūrėti sąnarius, nes jie labai nuskriausti. Išjudinkite juos, įsitikinkite, kad jūsų „guoliai sutepti”, nesikoncentruokite vien į raumenis! Didžiausią dėmesį skirkite judesių amplitudėms, jos neturi kelti skausmo, ypač dirbant su savo kūno svoriu. Paruoškite stiprų pamatą, o tada jau ant jo galėsite lipdyti kitų sporto šakų įgūdžius. Pamatas ir yra tas fizinis pasirengimas – kai žmogus laisvai gali valdyti savo kūno svorį prieš imdamasis specializacijos. Kuo platesnis judesių, įgūdžių spektras, tuo lengviau įsisavinamos kitos sporto šakos.