Kristinos sėkmės istorija: joga – mano investicija į ateitį

Sveikata | 2016.09.12

28 metų Kristina jogą atrado atsitiktinai ir jau metus negali atsidžiaugti šios praktikos teikiamu džiaugsmu. Kūno pokyčius ji vadina tik maloniu šalutiniu poveikiu ir kur kas labiau vertina gerą savijautą, ištvermę, puikią nuotaiką ir kūno lengvumą. „Jogą myliu už kasdien dovanojamas šviesias mintis ir kritinių situacijų valdymo pamokas,” – prisipažįsta Kristina ir dalijasi savo sėkmės istorijos detalėmis.

Kristina, ką Tavo gyvenime reiškia sportas, judėjimas, aktyvus laisvalaikis?

Iki mano gyvenimą užkariaujant jogai, aktyviai jodinėjau net 4 metus, 2 iš jų su savo nuosavu žirgu. O dar prieš tai taip pat būta įvairių bandymų sportuoti – išbandžiau ir grupines treniruotes sporto klubuose, ir bėgimą. Tad noras judėti manęs nebuvo apleidęs niekada, net ir nėštumo metu lankiau specialius užsiėmimus.

Kas priviliojo į „Goodlife” sporto klubą? 

Labai pragmatiškos priežastys. Sigitos vedamų jogos užsiėmimų grafikas „Goodlife” klube buvo vienintelis, kuris man tiko.

Ar jogą atradai būtent čia, „Goodlife”, ar praktikavai ją ir seniau? Kiek laiko Tu jau įsimylėjusi jogą?

Joga į mano gyvenimą atėjo visiškai atsitiktinai. Praėjusią vasarą turėjau atsisveikinti su žirgu, tad taip baigėsi mano jodinėjimo karjera. Norėjau aktyvaus užsiėmimo, bet kardinaliai kitokio. Grupiniuose užsiėmimuose strikinėti nesinorėjo, o bandymas vėl pradėti bėgioti baigėsi taip ir neįsibėgėjęs. Tad ir šovė į galvą mintis išbandyti jogą, vyro sesuo man parekomendavo pažintį su joga pradėti būtent Sigitos Baušytės vedamose treniruotėse.

gl-148

Taip praėjusią vasarą aš atsiradau pas Sigitą be jokios išankstinės nuomonės apie jogą ir bei jokio konkretaus tikslo. Po pirmos treniruotės supratau, kad kantrybės turiu, lankstumo, pasirodo, taip pat nesu pametusi, tad joga tapo reguliariu užsiėmimu. Jokių kitų grupinių treniruočių taip ir nepabandžiau, nes joga pilnai patenkino mano poreikius. Jaučiuosi fiziškai sustiprėjusi ir kur kas lankstesnė. O meile jogai degu jau metus.

Pradžioje lankei grupinius Sigitos vedamus jogos užsiėmimus, kas tapo pretekstu išbandyti individualias pamokas? Ką jos Tau davė? 

Išbandyti asmeninę treniruotę paskatino smalsumas, kaip ji dirbs tik su manimi. Tai buvo be galo įdomi patirtis, nes kai visas trenerio dėmesys skiriamas tik tau, tai ir padarai daug daugiau, nes stengiesi labiau. Po pirmos asmeninės treniruotės supratau, kad tokio pobūdžio užsiėmimų noriu daugiau, ir pradėjau lankyti jas bent 2-3 kartus per mėnesį. Asmeninės jogos treniruotės metu trenerė pagilina padėtis, pataiso, po tokios treniruotės kūnas tarsi žengia kelis žingsnius į priekį, prasiplečia jo galimybės – tai yra labai svarbu norint tobulėti.

Ar praktikuoji jogą ir namuose? Kasdien?

Taip, kasdien namie taip pat praktikuoju. Kiekviena ilgesnė pertrauka nubraukia iki tol pasiektus rezultatus, kūnas sustingsta be kasdienio krūvio. Bet jogai man nereikia savęs motyvuoti, man tai tikras malonumas ir džiaugsmas.

Kuo Tave „veža” joga? Ko ji išmokė ir moko?

Jogą vertinu, nes jos dėka stiprinamas ne tik kūnas, bet ir mintys darosi šviesesnės. Būtent ši praktika išmokė nuoširdžiai pamilti savo kūną ir priimti jį tokį, koks yra. Esu labai patenkinta tuo, kaip atrodau, o to dar nėra buvę mano gyvenime.

Vos pradėjusi lankyti jogą ėmiau geriau suprasti savo kūno poreikius, man tarsi atsivėrė akys. Pradėjau stebėti savijautą po kiekvieno valgio, bandžiau „išgirsti”, kas man tinka, nuo ko man sunku. Anksčiau valgydavau viską, nes ,,noriu” ir ,,skanu”, o dabar įsiklausau į savo organizmą.

Per nėštumą prarastų formų jodinėjimas žirgais nesugrąžino, o joga ne tik grąžino, bet dar ir pagražino. Taip pat pakėlė savivertę, išmokė gyventi čia ir dabar. Jogos metu išmoktas gilus kvėpavimas padėjo malšinti skausmą prieš ir po operacijos, kurią nesenai turėjau, neleido pradėti panikuoti. Į kritines situacijas pradėjau žvelgti tarsi iš šono, nebereaguoju į jas karštai, nors tai labai būdinga mano cholerikės temperamentui. O visų svarbiausia – joga suvedė su nuostabiais žmonėmis, kurie tapo mano draugais, tokie dalykai man yra neįkainojami.

Ar pradėjusi užsiėmimus turėjai kokių nors tikslų ir ar juos įvykdei? 

Pradėjusi lankyti jogą jokių tikslų neturėjau, nes net nežinojau, kad galima kažko siekti. Ir jogos esmė nėra tikslų siekimas, tai mokymasis būti čia ir dabar, mėgautis kūno tobulėjimu nedarant nieko per prievartą. Žinoma, neneigsiu, man malonu jausti, kad kūnas tobulėja, kad kaskart pavyksta padaryti vis daugiau, bet aš tikrai savęs nespaudžiu kuo greičiau atlikti vieną ar kitą asaną. Viskas ateis su laiku, o dabar lyg švente mėgaujuosi kiekvienu trenerės Sigitos užsiėmimu.

Kaip supratau, joga jau tapo Tavo gyvenimo būdu ir keliu, bet ar tolyn veda koks nors konkretus troškimas, tikslas? 

Tikiuosi, kad jogos mano gyvenime tik daugės! Noriu turėti lankstų ir sveiką kūną, kuriame būtų gera gyventi ir kuris puikiai tarnautų. Joga man yra investicija į ateitį, kad senatvėje nebūčiau kuprota ir ligota, ir kad galėčiau pilnavertiškai gyventi ir linksmai auginti anūkus.


Trenerės Sigitos Baušytės komentaras

Dar vis prisimenu pačią pirmąją Kristinos treniruotę… Ji visko norėjo iš karto, greitai ir daug. Tada net pagalvojau, kad ilgai ji neištvers, nes joga – tai ilgas, kantrus darbas su savimi nesitikint jokio greito rezultato. Aš klydau – Kristina nustebino ne mane vieną savo ryžtu, noru, užsispyrimu ir kasdien stiprėjusia meile jogai. Šiandien rezultatai kalba patys už save, Kristina yra puikiai įvaldžiusi daug koncentracijos, lankstumo ir jėgos reikalaujančių pozų. O svarbiausia – ji švyti, mėgaujasi gera savijauta, nuotaika ir yra puikus pavyzdys kitiems.


Kristinos asmeninio archyvo nuotraukos:

kristina1 kristina2 kristina3

Grįžti į blogą