Klubų mobilizacija

Ilgas ir monotoniškas sėdėjimas – tikra rykštė mūsų kūnui. Jau ne vieną temą pašventėme sėdėjimo padariniams aptarti ir tai dar ne pabaiga. Šį kartą „Goodlife” akademijos vadovas bei asmeninis treneris Donatas Klimašauskas nori atkreipti mūsų dėmesį į klubus ir judėjimo trūkumo užmigdytą klubų mobilumą.

Mūsų kūnas, jo kaulų bei raumenų sistema unikali – per laiką ji adaptuojasi prie intensyvos veiklos arba tos veiklos trūkumo. Tad ir mūsų klubai, tiksliau klubo sąnarys, įtakotas ilgo sėdėjimo bei judesių įvairovės trūkumo praranda paslankumą. Donatas plėtoja šią mintį pabrėždamas, kad daugelio žmonių, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami, klubai dažnai būna vienoje fiksuotoje pozicijoje. Per laiką raumenys bei audiniai, esantys klubų zonoje, adaptuojasi. Kadangi statistiniam žmogui nėra didelio poreikio klubus judinti įvairiomis kryptimis, jie prisitaiko ir tiesiog eliminuoja galimybę laisvai judėti. „Tai stebime testuodami „Goodlife” sporto klube sportuoti nusprendusius klientus. Daugeliui žmonių, ilgą laiką vengusių aktyvios veiklos, net elemenatrūs judesiai, tokie kaip pritūpimas, yra sunkiai įveikiami. Jei ir jums sunku giliai įtūpti – reiškia klubai jau prarado savo mobilumą ir būtinas judesių amplitudes.” – patirtimi dalijasi treneris. Pasak Donato ilgo sėdėjimo išvarginti klubai tarsi „užšąla”, „užstringa” vienoje padėtyje ir mus tai ilgainiui ima varžyti, nes visų pirma sumažėja klubo sąnario judesių amplitudės, jos tampa ženkliai mažesnės, nei turėtų būti sveikame ir funkcionaliame kūne. Klubai sutverti judėti, suktis, rotuoti, lenktis, tiestis – ar jūsiškiai tai gali?

Sunkumai susiję su bazinių judesių atlikimu nėra vienintelė priežastis, turinti jus paskatinti judėti ir treniruoti klubus. Donatas įspėja: „Ilgainiui gali atsirasti įvairių skausmų, pavyzdžiui, stuburo, nugaros. Kai klubai nejuda, kitos kūno dalys priverstos tą trūkumą kompensuoti ir perimti dalį judesių. Klubų sąstingis įtakoja ir laikyseną. Sėdint klubų lenkiamieji raumenys sutrumpėja ir tada nevalingai norisi griūti į priekį. Kuo didesnis linkimas į priekį, tuo didesnis linkis juosmeninėje dalyje, o tai įtakoja ne tik laikyseną, nuolat dirginama juosmeninė stuburo dalis mums ima siųsti skausmo signalus.”

Tad Donatas ragina nelaukti skausmų, o klubus nuo sėdėjimo sukeltų padarinių „gydyti” judėjimu. „Gal kartojuosi, bet nieko nėra geriau, nei keletą kartų per dieną patupėti. Ši pozicija tinka visiems nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ir fizinio pasirengimo. Išsiugdykite įprotį bent kelias minutes per dieną patupėti savo giliausioje pozicijoje.” – rekomenduoja treneris. O jei tupėti padėjus kulnus ant žemės kol kas neįmanoma? Tokiu atveju, pasak Donato, jau turite problemų klubų paslankume ir tupėjimas yra būtinas.  Jei kol kas sunku tupėti pilnomis pėdomis negriūnant, suimkite rankomis už stabilaus objekto ir prisilaikykite, arba tupėkite nugara atsirėmę į ką nors stabilaus. Įeikite į pačią giliausią komfortabilią poziciją ir būkite tol, kol patogu. O be tupėjimo vertėtų išmokti ir kokybiškai bei teisingai ištempti lenkiamuosius klubų raumenis.

„Reguliarus tupėjimas ir klubų lenkiamųjų raumenų tempimas – to vertėtų nepamiršti nei atletams, nei pradedantiesiems,” – reziumuoja Donatas Klimašauskas ir rekomenduoja įsiminti dar tris nesudėtingus pratimus.

3 pratimų FOTO