Kiek sporto jūsų sporte?

Treniruotės | 2016.06.16

13 metų atidavęs profesionaliam sportui, asmeninis „Goodlife” treneris Vytautas Balkūnas žino, ką iš tikro reiškia griežtas sportinis režimas. Ir ne mažiau patirties turi spręsdamas savamoksliško savivaliavimo sporto salėje padarinius. „Net jei judate ir sportuojate tik vardan sveikesnio gyvenimo būdo – turime būti atidūs savo organizmui ir kliautis tik specialistų patarimais. O jei jau pretenduojate į mėgėjiško sporto pakylas – geriau nerizikuokite leistis ten be rimtesnio pasiruošimo.” – perspėja Vytautas ir kviečia padiskutuoti apie sporto ir sveikatingumo skirtumus.

Visų pirma su Vytautu bandome išsiaiškinti, ką galima vadinti sportu? Vytautas linkęs didžiąją dalį veiklos sporto salėje bei aktyvų laisvalaikį vadinti sveikatingumo propagavimu, viena iš sveiko gyvenimo būdo dedamųjų. „Profesionalus sportas ne visada sveikas, nes norint pasiekti aukštumas, elitinį lygį, tenka balansuoti ant savo galimybių ribų ar net stengtis perlipti tas ribas.” – teigia Vytautas ir konkretizuoja tikro sportininko gyvenimo ingredientus. Sportas – tai labai griežta dienotvarkė, tikslus poilsio režimas, kruopščiai parinktas maistas, alinantis treniruočių ritmas. Ir jokių pasiteisinimų – pramiegojau, neateisiu į treniruotę, nes esu pakviestas į svečius. Visiems sportuojantiems salėje vardan sveikesnio, tvirtesnio kūno ir kokybiškesnio gyvenimo, tokie griežti reikalavimai negalioja.

Tačiau atsiranda žmonių, kurie gerai apšilę sporto salėje ir pasiekę puikią fizinę formą, užsikrečia noru, kur nors tą formą pademonstruoti. Smalsumas neretai atveda į mėgėjams bei profesionalams skirtas kūno rengybos ar kultūrizmo varžybas. Kiti, norėdami paįvairinti aktyvaus laisvalaikio rutiną ima šturmuoti kokią nors sporto šaką, pavyzdžiui, lauko tenisą, tinklinį, futbolą. Čia taip pat atsiranda galimybių išbandyti savo jėgas mėgėjų lygose bei varžybose. Ir tada, anot Vytauto, jau reikėtų kur kas rimčiau žvelgti į fizinį pasirengimą. Gal ne tiek rimtai ir nuodugniai, kaip profesionaliam sportininkui, tačiau bandymas save išmėginti varžybų maratonuose be pasirengimo, gali baigtis ne tik trauma, bet ir rimtesniais organizmo pokyčiais. Vytautas nedvejoja: „Tokiems žmonėms būtinas fizinis pasirengimas. Būtina sustiprėti sporto salėje, ugdyti reikalingiausius pasirinktai sporto šakai gebėjimus, pavyzdžiui, tinklininkui daugiau dėmesio reikėtų skirti šoklumo, ištvermės, greičio lavinimui. Taip pat būtina laikytis ir mitybos bei poilsio režimo, ypač varžybų periodu.”

Treneris taip pat atidžiai rekomenduoja ruoštis ir vis populiarėjantiems ir gausėjantiems maratonams bei ilgų distancijų bėgimams. „Bėgimo propagavimas sveikintinas, bet … maratonui turi ruoštis labai atsakingai, pasitelkdamas trenerio pagalbą. Bėgioti sveika, bet bėgiodamas savo malonumui po 3-5 kilometrus, maratonui nepasiruoši. Maratonas nėra 5 kilometrai, maratonas – tai net 42,195 km.”

Ką man reikia padaryti, kad jį prabėgčiau? Vytautas nedvejodamas atsako: „Pabandykite jį visų pirma praeiti pėstute… Maratoną tikrai gali prabėgti daug kas, tačiau savo sveikatos sąskaita. Maratonui reikia subręsti.” Treneris teigia, kad specialistai net nerekomenduoja maratono distancijų bėgti jaunesniems nei 20 metų jaunuoliams. Ne veltui profesionalūs ilgų distancijų atstovai į maratoną žvalgytis pradeda jau apšilę trumpesnėse distancijose, ir dažnai jau sulaukę 24 ar net 27 metų.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad pasiruošti ilgoms distancijoms dviejų savaičių neužteks. „Nepakanka vien tik bėgti, jums būtinos įvairios specializuotos treniruotės, tokios kaip ištvermės, greičio, intervalinės, taip pat jėgą lavinantys bei kiti užsiėmimai. Būtina sustiprinti raiščius, raumenyną, sureguliuoti mitybą, nes organizmą reikia paruošti laukiančiam krūviui. Bet taip pat negalima ir persitreniruoti.” – dalijasi patirtimi Vytautas. Tad jei šių metų bėgimuose galvojate įveikti ilgesnę distanciją – jums būtinas rimtas pasiruošimas. Taip pat atsakingai ilgų distancijų bėgimui Vytautas rekomenduoja rinktis ir avalynę, nes netinkamas apavas gali padaryti nemažai žalos.

Rimto pasiruošimo būtinybe įsitikinome, bet norint pasirengti sportiniams iššūkiams, reikia žinoti, kaip tai padaryti… „Be abejo, būtinas treneris, bent jau tam, kad užvestų ant kelio. Pavojingiausia klaida, kurią daro sportininkai mėgėjai – tai per anksti patiki savo jėgomis bei žiniomis ir pradeda užsiiminėti saviveikla.” – neslepia Vytautas. Anot trenerio, šiandien tikrai labai daug prieinamos informacijos, tačiau ne visi geba iš tos gausybės atsirinkti būtent tai, kas tinkamiausia ir aktualiausia būtent jam. Tad įsiklausykite į profesionalaus sportininko rekomendacijas, nes tai, ką darote turi stiprinti jus ir eliminuoti traumų tikimybę.

Grįžti į blogą