Kaip išsirinkti asmeninį trenerį

Treniruotės | 2016.11.21

Jei abejojate, ar trenerio pasirinkimo klausimas jums iš vis turėtų rūpėti ir esate linkę pasikliauti likimu, neabejokite. „Goodlife” akademijos vadovas bei asmeninis treneris Donatas Klimašauskas primena, kad kiekvienas treneris turi savo darbo stilių, metodiką, o jūs turite savo tikslų. Jie ir turi būti tuo orientyru ieškant trenerio, efektyviausiai padėsiančio tų tikslų siekti.

„Pirmąjį pasižvalgymą galite atlikti socialiniuose tinkluose. Pirminei nuomonei susidaryti tai visai geras kanalas. Žinoma, profesionalių specializuotų dienoraščių ar profilio įrašų deja pas mus dar nėra labai daug, bet treneriai profesionalai stengiais rūpintis savo reputacija ir atitinkamos informacijos sklaida,” – pirmąjį patarimą pateikia Donatas. Tačiau pati patikimiausia – rekomendacijų sistema. Daugelis žmonių trenerį pasirenka remdamiesi būtent draugų ar artimųjų rekomendacijomis.

O į ką atkreipti dėmesį trenerio gyvenimo aprašyme? „Be abejo, pirmas žvilgsnis turėtų kristi į išsilavinimą ir patirtį toje srityje. Tačiau tai tik atspirties taškas, bet jokiu būdu ne visa lemiantis rodiklis,” – teigia treneris.

Donatas prisimena, kad asmeniškai jam savo žiniomis didžiausią įspūdį padarė tiesiog sporto entuziastai, neturėję specialaus išsilavinimo ir net neplanavę tapti jokiais treneriais. Tad išsilavinimas tikrai nėra viskas. Ne mažiau svarbus mokėjimas bendrauti ir kurti emocinį ryšį. Kas iš tų žinių gausybės, jei nemokėsi jų perteikti, tad žinios svarbu, bet žinias iškomunikuoti yra daug svarbiau.

O ar sportiška išvaizda gali būti vienu iš kriterijų renkantis trenerį? Donatas teigia, kad jau praėjo laikai, kai išvaizda buvo trenerio vizitinė kortelė: „Dabar svarbesni kiti dalykai. Keičiasi prioritetai, keičiasi tikslai. Išvaizda užleidžia vietą sveikatai.” Anot jo nereikėtų ignoruoti trenerių, negalinčių pasigirti Adonio figūra: „Gal jis jau atsikratė trečdalio savo svorio? Tokiu atveju būtent jis bus geriausias pasirinkimas tokį patį tikslą turintiems žmonėms.”

Tai gal profesionalaus sportininko karjera už nugaros yra tas trenerio kokybės garantas? Donatas neskuba pritarti šiam teiginiui ir pripažįsta, kad kiekvienas atvejis labai individualus. „Pavyzdžiui, vieno geriausių futbolo trenerių pasaulyje portugalo Žozė Morinijo (José Mourinho) futfbolininko karjera buvo absoliučiai nesėkminga. O daug puikių sportininkų baigę karjerą negali treniruoti. Tai absoliučiai skirtingos sferos. Kai esi sportininkas – esi atsakingas tik už save, kai treniruoji – esi atsakingas už kitą. Intravertams labai sunku dirbti treneriais.”

Panašu, kad renkantis trenerį teks atsižvelgti į daug individualių dedamųjų. O kad būtų lengviau Donatas vardija ženklus, verčiančius abejoti trenerio kompetencija: „Jei treneris liepia dešimt minučių prasibėgti ant bėgimo takelio taip atimdamas brangų laiką iš tavo treniruotės valandos, jei nuolat vėluoja, jei niekada namatėte jo nieko užsirašinėjant (tai proceso kontrolės nebuvimas), jei jis nepatenkintas, kai jam užduodate klausimus – tai rimti signalai, rodantys trenerio neprofesionalumą.”

Grįžti į blogą