Joga – dvasinė praktika ar mankšta?

Jogos gerbėjai vieningai teigia, kad ši praktika – vienas puikiausių gyvenimo įrankių, padedančių tausoti sveikatą, atrasti pusiausvyrą ir ramybę. Šiandien pasaulyje tiek jogos rūšių, savaip interpretuojančių senąją jogos tradiciją, kad visoms išbandyti prireiktų nemažai pastangų ir laiko. Jei Rytų tradicijoje joga itin vertinama už mokymą susikoncentruoti, kontroliuoti ir stebėti save bei valdyti kūno ir proto funkcijas, Vakarų pasaulyje jogos užsiėmimai tapo neatsiejama kūno rengybos dalimi. Turbūt nėra sporto klubo, kuris savajame grupinių užsiėmimų meniu neturėtų jogos treniruočių… Kur slypi šios praktikos (dvasinės ar fizinės) populiarumas? Ką vertėtų žinoti, prieš leidžiantis į šio mokymo labirintus? „Goodlife” trenerė Sigita pasirengusi atsakyti į visus su joga susijusius klausimus…  

Joga – indų filosofijos mokymas, apimantis ne tik fizinius (asanas), bet ir mentalinius pratimus. Jie indų filosofijoje užima kur kas svarbesnę vietą, tad iki šiol vis dar yra manančių, kad jogai sporto klube ne vieta… Ką manote jūs?

Taip, joga nėra vien fizinių pratimų rinkinys. Nes jei pakaktų vien tik fizinių gebėjimų, visi gimnastai ar šokėjai galėtų vadintis jogais, bet juk taip nėra.

Viena iš sudedamųjų jogos dalių be abejo yra fiziniai pratimai (asanos), kurios dažniausiai ir tampa startu į jogos pasaulį. Asana – nėra paprastas pratimas ar tiesiog eilinė kūno padėtis, kiekviena pozicija skirtingai veikia mūsų fizinį kūną, endokrininę sistemą ir netgi mintis. Norint iš šios praktikos pasisemti maksimalios naudos, kiekviena jogos treniruotė privalo būti sudėliota tam tikra tvarka.

Pažintį su joga tenka pradėti iš naujo susipažįstant su savo kūnu. Todėl žmones sporto klube pradžioje ir mokome pažinti savo kūną taisyklingai atliekant asanas, taip pat „sugaudyti” savo mintis koncentruojantis tik į tai, ką dabar darai, kvėpuoti ir sekti savo kvėpavimą, atsipalaiduoti, palikti savo ego už durų ir priimti esamą situaciją. Žmonės reguliariai lankantys jogą jaučiasi energingesni, stipresni tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Tad jogos buvimas sporto klube teikia didžiulę naudą daugeliui žmonių.

Kodėl joga padarė ir dar vis daro didžiulę įtaką kūno rengybos tradicijoms ir tendencijoms? Kur jos patrauklumas? Ką vakariečiai pasiėmė iš šio indų mokymo ir ką paliko indams? T.y. ar galime kalbėti apie suvakarietintą jogą, ar dar vis jogos madas diktuoja rytai?

Joga daro ir darys įtaką vakarietiškoms kūno rengybos tendencijoms, nes tai seniausia kūno rengybos praktika. Jogos asanos buvo puikiai adaptuotos įvairiems kinezeterapiniams užsiėmimams, gimnastikai, fizinio rengimo pratimams – pasižiūrėkite, kiek daug jogos asanų tapo kasdienės mankštos dalimi. Tai tūkstanmečius besitęsianti rytų tradicija, kurią mes supaprastinome ir adaptavome sau, padarėme prieinamesnę, suprantamesnę daugeliui žmonių.

Joga nėra tik valanda per savaitę praleista ant kilimėlio, ja reikia užsiimti visą gyvenima. Kaip sako vienas iš mano mokytojų: „jei jau užsiimi joga, tai nieko papildomo tau daryti  nereikia”. O mes norime visko vienu metu ir daug! Todėl ir stebime įvairiausių jogos rūšių bumą, viliojantį įmantriais pavadinimais bei kviečiančiais jogą ne praktikuoti, o tiesiog vartoti…

Praeina laiko, kol randi savo mokytoją, savo jogą ir tada jau gali nesiblaškyti. Esu ne kartą buvusi Indijoje jogos mokyklose. Aišku, niekada jokia europietiška jogos mokykla neatstos apsilankymo pačioje Indijoje, tačiau jogos mokytojų ir net labai gerų nereikia ieškoti labai toli.

Power joga, Yogalates, Bikramo joga (karštoji joga), Aštanga, Kundalini, Šivananda… galima būtų dar vardinti ir vardinti – pasirodo jogos pasaulis nevienalytis ir be galo įvairus. Kuo šios jogos rūšys skiriasi ir kuo panašios? Kurios koncentruojasi daugiau į kūną, o kurios į sielą? Ką rinktis, kaip nepasimesti?

Kiekvienas žmogus yra labai individualus, negaliu pateikti vieno recepto visiems. Viskas kinta, taip pat ir mūsų pasirinkimas gali kisti.

Žmogui sportuojančiam sporto klube aš pasiūlyčiau pabandyti klasikinį jogos stilių, pavyzdžiui, Aštanga jogą. Ji gan intensyvi, tačiau pradžioje neišvengiamai pagrindinis dėmesys bus koncentruojamas taisyklingam asanų atlikimui, kvėpavimo kontrolei. Taip pat pradedantiesiems puikiai tinka B.K.S Ajangaro joga, dažnai vadinama tiesiog terapija, tinkančia žmonėms turintiems fizinių problemų. Pradžia skirta savo kūno pažinimui, o vėliau palaipsniui gilinamasi į subtilesnius dalykus.  

Kokios jogos mokote jūs?

Joga tai 99% darbo ir 1% teorijos. Man pačiai pats priimtiniausias būdas suprasti, kas yra joga, tai viską išbandyti savo kailiu ir stebėti pokyčius. Tik viską išgyvenus ir pabandžius pačiai, lengviau perteikti ir paaiškinti mokymo esmę kitiems. Žinios jogoje įgyjamos per praktiką, vien knygų nepakanka…

Dabar sporto klube vedu gana dinamiškus Vinjasa jogos užsiėmimus. Tai nenutrūkstanti treniruotė, kurios metu didelis dėmesys skiriamas taisyklingam asanų atlikimui, kvėpavimui, koncentarcijai. Treniruotė vyksta be didelių pauzių – ją pavadinčiau meditacija per judesį. Treniruotė intensyvi, nes jos metu praktikuojame ir gilų kvėpavimą vadinamą “Udzai”. Toks kvėpavimas lyg vidinė ugnis valo organizmą nuo šlakų ir toksinų. Nors treniruotė intensyvi ir iš pirmo žvilgsnio varginanti, ji suteikia daug energijos. Reguliari Vinjasa jogos praktika padovanos lankstų, stiprų, funkcionalų kūną, ramų protą ir gerą koncentraciją.

Kokiomis dar jogos praktikomis žavitės? Ką manote apie naujas tendencijas – juoko jogą, veido jogą… – atrodo, kad prie kiekvieno veiksmo pridėjus žodį joga gali gimti nauja jos rūšis… Ar miego jogos dar niekas nemoko : ) ?

Taip, joga dabar išgyvena tikrą pakilimą, tačiau aš to nesureikšminu. Kiekvienas atsirenka tai, ko jam reikia. Neverta kištis į žmogaus pasirinkimą, nebent tik pabandyti patarti. Manau, kiekvienas turi surasti praktiką, leisiančią tobulėti, geriausiai motyvuosiančią, įkvėpsiančią, leisiančią blaiviai mąstyti.

Be to, nemanau, kad kiekvienas turi užsiimti būtent joga. Kartais ji pasibeldžia visai netikėtai ir būtent tada, kai reikia… Dirbdama sporto klube sulaukiu savo užsiėmimuose tokių žmonių, kurie lankė aerobikos užsiėmimus ar sportavo salėje po 10 ir daugiau metų ir tik dabar atrado jogą. Daugelis be jos nebeįsivaizduoja savo gyvenimo ir gailisi, kad jogos praktikuoti nepradėjo anksčiau. Arba ateina visiškai nesportavę žmonės ir taip įsitraukia į praktiką, jog negali patikėti, kad kažkada tiesiog nekentė fizinės veiklos. Kartais klausau jų istorijų ir negaliu patikėti jogos įkvėptais pokyčiais.

O jei tikitės sukurti miego jogos praktiką – jau pavėlavote… Joga „Nidra“ užsiėmimai iš šalies gali pasirodyti kaip tobulo miego praktika. Tačiau iš tikro tai sąmoningo gilaus atsipalaidavimo praktika, per kurią negalima užmigti. Tokia praktika atstoja 4-6 valandas miego! Išmokus tokio tobulo atsipalaidavimo be abejo pagerėja ir miegas.

Grįžtant prie jogos kaip fizinės veiklos… daugelis jogą įvardija kaip „savidrausmės mokslą”… ir tame turbūt yra nemažai tiesos, juk net nesudėtingų asanų atlikimas reikalauja visiškos ramybės, susikaupimo, atsidavimo?

Taip, tai tikra tiesa. Matant kaip žmogus elgiasi ant jogos kilimėlio, galima atspėti, koks jisai yra kasdieniame gyvenime. Per jogos treniruotę mes tampame „nuogi“. Asanų atlikimas reikalauja precizikos, susikaupimo, atsidavimo, tik tada jos generuoja naudą, o jei bandome simuliuoti, deja, apgaudinėjame tik patys save.

Reg
uliariai jogą praktikuojantys žmonės palaipsniui ima keistis. Jie patys pasakoja, kad žymiai ramiau pradeda reaguoti į stresines situacijas, geriau miega, jaučiasi energingesni. Taip pat daugelis ima domėtis sveikesne mityba, pastebi, kad ne šiaip sau į treniruotes reikia ateiti neprisivalgius, ima stebėti savo dienos režimą, o tai yra labai gerai. Tai puikus įrodymas, kad joga tikrai ne tik fiziniai pratimai, tai veikla, kuri keičia mūsų sąmonę.

Daugeliui dar nebandžiusių jogos, atrodo, kad tai visai nesportiškas užsiėmimas: paguli, pastovi ant vienos kojos ir viskas…. Tikiu, kad galite paneigtį tokį stereotipišką požiūrį. Juk kai kurie taip „gulėdami” pasitempia raiščius, nugaras, čiurnas… – vadinasi tai nėra toks jau nepavojingas užsiėmimas? Kur slypi pavojai? Kaip jų išvengti…?

Tiems, kas galvoja, jog joga yra labai lengvas užsiėmimas, siūlau tiesiog pabandyti ir patiems nuspręsti. Tik stebėdami iš šalies dažnai net nesuvokiame, kad pusės iš tų „paprastų“ pratimų mes visiškai negalime atlikti, mūsų kūnas jiems netgi nėra pasiregęs. O kad treniruotėje negautumėte minėtų traumų, siūlau neeksperimentuoti vieniems ir pasirinkti profesionalų trenerį, žinatį ką daro. Taip pat pradėti reikia nuo paprastų nesudėtingų asanų ir nebandyti iš karto stotis ant galvos. Kūnas sudėtingoms asanoms turi būti pasiruošęs, jo negalima skubinti ir stengtis tobulai atlikti asanas per jėgą. Tad joga moko ir kantrybės, taip reikalingos tobulėjimo kelyje.