GOODLIFE vasaros dienoraštis: dvirãtis šeštadienis

Šeštadienis išaušo saulėtas ir, deja, tingus. Dar neišlipus iš lovos tapo aišku, kad vasaros pažadas keltis anksčiau ir bėgioti (nes šis judėjimo būdas, nieko nekainuoja, o vasara būtent tas metas, kai pradėti bėgioti daugeliui sekasi geriausiai) vėl buvo atidėtas rytdienai. 

Galvoje ūžiant mintims apie dingusią valią ir vakarykštėje dienoje užstrigusią motyvaciją… ant mano socialinio tinklo profilio sienos išdygsta pranešimas apie šeštadieninį dviračių žygį su „Goodlife” sporto klubo trenere Julija. Nemokamas! Dalyvauja kas nori… O, taip! Aš prisimenu, kad turiu dviratį, po praėjusio sezono vis dar dulkantį tamsiajame kambarėlyje. Antras ženklas, spyręs tinginystei į sėdimąją, buvo ant tos pačios profilio sienos kažkieno brūgšteltas poeto Juozo Erlicko eilėraščio posmelis: „Irklavimas, turistų žygiai / Su palapinėm ir laužais, / Plaukimas, futbolas, žvejyba — / Visiems visiems ir — būtinai!”  

Kažkodėl po šių žodžių pasidarė neramu, kad visą vasarą taip ir galiu likti geriausiomis draugėmis su tinginyste ir jos pussesere sofa (bei įbroliu televizoriumi), o aktyviausia mano dienos dalis bus kelių minučių kelionė nuo namų durų iki automoblio. Tenka pripažinti, tokia perspektyva manęs nedžiugino… 

Tad kol neišgaravo staiga užplūdęs ryžtas aš su savo dviračiu jau myniau žygio starto link. Čia jau būriavosi būsimieji kolegos bendražygiai, dar net nežinantys, nei kiek kilometrų, nei kokia trasa šiandien laukia. O laukė nei daug, nei mažai – apie 18  km (gera valanda mynimo) maršrutu Pilaitė – Vingio parkas – Pilaitė. Išgirdusi tai, šiek tiek sunerimstu, nes mano vaizduotė jau piešia neįveikiamą lyg Everestas Narbuto kalną ir mane iš paskutiniųjų jėgų stumiančią dviratį į jį… Bet nėra laiko kada dvejoti – visi šokam ant dviračių ir pasileidžiam miesto link. O minti išties smagu! Su vėjeliu lekiam žemyn Narbuto gatve – net minti nereikia (kelionę atgal kol kas vejam iš galvos), Vingio parkas pasitinka galybe judančių žmonių (minančių, šokinėjančių, bėgančių, riedančių) ir sodriais birželio vasaros augalijos kvapais – kvepia pušys, gėlės, drėgnos samanos – atrodo, kad su lig kiekvienu įkvėpimu tavyje vis daugiau ir daugiau vasaros ir džiaugsmo, elementaraus džiaugsmo, kurį teikia judėjimas ir grynas oras. Po svaigaus deguonies kokteilio parke tenka sukti atgalios. Kelias atgal – nuolatinė įkalnė, sunku, trūksta kvapo, bet stengiamės visi kartu nepamesti ritmo ir šiukštu nenulipti nuo dviračių. Minam, minam, bandom netgi palenktyniauti, minam ir užminam. Artėjant finišui mus grasina pasveikinti gaivus vasaros lietus ir euforija įveikus kalną, 18  km ir save. Tada supranti, kad sportuoti komandoje, judėti kartu su kitais yra tikras gėris ir pati didžiausia paskata. Pažadėk draugui kad kartu su juo išbėgsi ir kelio atgal nebus… 

Bendrystės jausmas – galingas. Kai negali vienas – gali su visais, kai neturi motyvacijos – imi pavyzdį iš kitų. Čia, matyt, ir slypi grupinių treniruočių jėga – ore tvyrant bendrų kančių ir pastangų atmosferai tampi motyvuotas kaip niekada. Tad burkitės į komandas ir irkluokit, žaiskit, bėgiokit, važinėkitės dviračiais… Vasara, deja, ne amžina ir geriausia pradėti būtent šiandien. 

Dviračių žygių vedlė – „Goodlife” trenerė Julija

Važinėjimas dviračiu gerina nemažai žmogaus organizmo funkcijų: stiprina širdį ir kraujagyslių sistemą, tonizuoja apatinės kūno dalies raumenis, lavina ištvermę, o dviračio mynimas gryname ore padeda atsikratyti streso. Norėčiau paminėti, kad dviratį gali rinktis ir antsvorį turintys žmonės, kadangi ši veikla stipriai neapkrauna sąnarių (kaip, pavyzdžiui, bėgimas) ir priklausomai nuo intensyvumo yra puikus būdas deginti kalorijas bei suaktyvinti medžiagų apykaitą. 

Važiavimas dviračiu prilygsta kardio treniruotei, kuri yra būtina, norint sustiprinti širdį ir kraujagyslių sistemą. O kur dar buvimas gryname ore, padedantis atsikratyti streso, įtampos ir nerimo. Atkreipkite dėmesį į savijautą prieš pasivažinėjimą ir po jo – fiziškai jausitės energingesni, tačiau emociškai būsite ramesni ir atsipalaidavę.

Norint įveikti visą numatytą trasą svarbu tinkamai pasirinkti tempą ir išmokti teisingai naudotis dviračio pavaromis. Esant poreikiui verta sustoti ir pailsėti. Svarbu turėti pilną gertuvę vandens ir nepamiršti atsigerti. Kvėpuoti derėtų tolygiai ir natūraliai, po sunkesnio trasos etapo galima sumažinti tempą, tačiau nerekomenduojama visiškai sustoti (sustokite, kai sumažės pulsas). Būkite sportiškai užsispyrę ir kantrūs – po keletos pasivažinėjimų aukštos įkalnės taps vis lengviau įveikiamos.