Dažnai, ypač šaltuoju metų laiku, atrodo, kad mūsų energija išgaruoja net nespėjus atsikelti iš lovos… Atrodo, kad mes paleidžiame ją vėjais. Kur ji dingsta? Kas didžiausias mūsų energijos eikvotojas? Šių visai neretorinių klausimų klausiame „Goodlife” grupinių treniruočių trenerės ir geros nuotaikos ambasadorės Ramunės Supranavičienės. O ji plačiai šypsosi ir pažada išduoti visas savo niekada nesibaigiančios energijos paslaptis.

Šaltuoju metų laiku tenka daug energijos išeikvoti šilumai generuoti. Tamsa taip pat nepadeda tos energijos išlaikyti, natūralu, kad organizmas vos sutemus (o temsta taip anksti…) ima jaustis mieguistas. Bandymas jį prikelti tamsiais rytais taip pat yra toks sunkus bei reikalaujantis didžiulių pastangų. Visi jaučiame, kad pavasarį ir vasarą keliamės be didesnių pastangų, nes mums padeda saulės šviesa. Tad būkite atlaidesni savo organizmui ir dėmesingesni, įsiklausykite į jo siunčiamus signalus. Gal jums trūksta tik gero miego ir rytą kilsite vėl su nauja energija.

Tačiau jei jau rytą vos prabudę jaučiatės pavargę ir negalite prisiversti išlipti iš lovos – metas sunerimti ir imtis veiksmų. Lėtinį nuovargį pranašauja ne tik nuolatinis mieguistumas, bet ir nemiga, padažnėjęs arba sulėtėjęs širdies ritmas, apsunkusi galva ir mąstymas, susilpnėjęs imunitetas bei bendra sveikata. Stabtelkite ir pagalvokite: per daug įtampos? Per daug darbo? Ar visa tai verta iškeisti į sveikatą ir gerą savijautą?

O stebuklingų priemonių nuotaikai pagerinti bei energijai kaupti nėra. Geriausia prevencija prieš energijos stygių slypi elementarioje ir visiems puikiai pažįstamoje trijulėje:

MIEGAS – MAISTAS – SPORTAS.

Šie trys elementai labai svarbūs kiekvienas atskirai, bet negali ir vienas be kito. Tik visų jų sinergija bus geros nuotaikos vitaminu.

MIEGAS
Kiek miego reikia jums, gali pasufleruoti tik jūsų organizmas. Būkite jautrūs jo siunčiamiems signalams. Ir…laikykitės savo miego ritmo, režimo. Jei dėl darbo esate priversti keltis labai anksti, o ir vakare dar turite veiklos, pabandykite įterpti savo dienotvarkėn 10-15 minučių pietų miego pertraukėlę. Ji padės atgauti energiją ir neleis jaustis pervargusiems vakare. Jei numigti pietų miego neturite galimybės, nenaktinėkite ir jei organizmas jaučiasi mieguistas jau apie 20 valandą, ruoškitės miegui.
Atsakyti į klausimą, kiek konkrečiai valandų miego riekia, kad pasikrautų mūsų energijos elementai, nelengva. Kai kam tai bus 8 valandos (tiek rekomenduoja dauguma sveikatos specialistų), kai kam 10, o kai kam pakaks ir 6. Tačiau kaip svarbu neatsikelti nedamiegojus, taip ne mažiau svarbu ir nepersimiegoti. Jei jums kyla klausimas, kodėl, prisiminkite, kaip elgiasi po labai ilgo pokaičio meigo atsibudę vaikai – atrodo, turėtų prabusti džiugūs ir laimingi taip ilgai ilsėjęsi, bet dažniau prabunda irzlūs ir nepatenkinti, tarsi išvarginti ilgo miego. Per ilgas miegas dažnai apdovanoja dar didesniu mieguistumu, apsunkusia galva ir keista tingia nuotaika. Tad kas per daug – tas nesveika.
Ne mažiau svarbu, kad miegas būtų kokybiškas, tad vakarais reikėtų vengti erzinančios, įtemptos, intensyvios, širdies ritmą bei tonusą didinančios veiklos. Ji užmigti jums tikrai nepadės. Dažnai po įtemtpo siužeto filmo padažnėjęs pulsas ar po intensyvios vėlyvos vakarinės (20-21 val.) treniruotės energijos pasikrovęs organizmas pasiūlys jums ilgą migdymosi procesą arba net nemigą.
Prieš miegą kur kas protingiau būtų išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru ir ramiai pasivaikščioti (jei į lauką nesinori, įleiskite gryno oro į kambarį), tik neskubėkite. Eikite lėtai, apie nieką negalvokite, tebūnie tai savotiška meditacija. Nustumkite visas mintis apie rytdieną, negalvokite į priekį – rytojus ateis tik rytoj, o dabar būkite čia ir dabar – mėgaukitės akimirka. Arba atsigulkite ir paskaitykite knygą – pageidautina ne įtempto siužeto ir ne pernelyg įtraukiančią. Poezija ir lėto tempo tekstas bus patys geriausi migdomieji. Jei sportuojate vakarais – rinkitės mažo intensyvumo treniruotes – jogą, pilatesą.

Ir atminkite, neišsimiegoję stokojame energijos, jaučiamės pavargę, o šį nuovargį bandome kompensuoti maistu ir dažnai ne pačiu sveikiausiu. Organizmas jaučia, kad greitą energijos pliūpsnį gali gauti iš cukraus, tad ne atsitiktinai miego trūkumą norisi užglaistyti saldumynais. Neišsimiegojus ir sportas ne toks efektyvus ir kokybiškas, o treniruotės neproduktyvios.

MAISTAS
Čia galioja puikiai žinomos tiesos: dienos racioną būtina paskirstyti į 5 valgymus, pirmoje dienos pusėje organizmui duoti daugiau energijos, o tai reiškia angliavandenių, antroje dienos pusėje pereiti prie lengvesnio baltyminio maisto, likus iki miego 3 valandoms nebevalgyti, neprisigerti daug skysčių. Bet svarbiausia – laikytis valgymo ritmo. Jums turbūt pažįstamas jausmas, kai taip peralksti, kad pasidaro net silpna – apie gerą nuotaiką tokiu momentu net kalbos nėra. Tada puolame į kraštutinumą ir tik atradę laiko prisikemšame tiesiogine to žodžio prasme – pasisotiname, bet nuotaika nepagerėja, nes imame jausti kaltę persivalgę. Tad valgymo ritmas tam ir reikalingas – palaikyti stabiliam geros energijos ir nuotaikos balansui.
Kai kuriems žmonėms sveiko ir subalansuoto valgymo režimo laikymasis dažnai tampa rutina ir nebedžiugina. O kai aplink tiek pagundų, tiek gražaus ir skanaus maisto, sunku rinktis kuklias daržovių salotas ar tuo labiau prėską košę. Ir jei jums gero maisto kūrimas ir gaminimas yra labai svarbi saviraiškos dalis – džiuginkite save įvairiais patiekalais, mėgaukitės viskuo su saiku arba jei jaučiate, kad šiandien prisismaguriavote, skirkite vieną dieną per savaitę iškrovai. Iškrovos dienos meniu rinkitės individualiai: tai gali būti visiškas badavimas geriant tik skysčius arba lengavs maistas ir perpus mažiau kalorijų nei jums rekomenduojama norma.
Tam, kad išvengtumėte pykčio sau ir subjurusios nuotaikos dėl persivalgymų, susiplanuokite, ką valgysite kitą dieną ir užsirašykite ant lapelio. Tai bus jūsų sutartis su pačiu savimi, padėsianti nenuklysti ir nepaslysti.

Atminkite, kad persivalgius vakare, bus sunku užmigti ir kokybiškai pailsėti, tad kitą dieną gali ir vėl užsisukti persivalgymo ratas. Taip pat ir sportuoti pilnu skrandžiu nepatartina, kaip beje ir alkanam.

SPORTAS
Sportas gali suteikti žvalios energijos, gali pakylėti nuotaiką, bet lygiai taip pat gali ir išsunkti paskutines jėgas bei išeikvoti visus energijos resursus. Jei po treniruotės jaučiatės taip, lyg galėtumėte nuversti kalnus – reiškia jūsų treniruotės krūvis buvo tobulai parinktas. O jei norisi griūti lyg negyvam, trūksta jėgų, gal net pykina – verdiktas vienas – jūs persistengėte ir treniruotė buvo jums per sunki. Kaip ir visais gyvenimo atvejais – pasikliaukite savo kūnu, būkite jam atidūs. Tik jūsų kūnas jums gali pasakyti, ar treniruotės intensyvumas jums tinka, ar ne per didelis krūvis. Ir jei sunku pasidaro treniruotei dar neįpusėjus – nelaukite jos galo, derinkitės prie savo kūno.
Labai rekomenduoju visiems sportuojantiems salėje paįvairinti individualius užsiėmimus reguliariomis grupinių treniruočių injekcijomis – taip išvengsite sportinės rutinos ir pamatysite, kokia gera energija bei bendrystė tvyro grupinių treniruočių metu. Gera nuotaika čia – garantuota.
Dra šviesiau galvoje būna pasportavus gryname ore. Neveltui slidinėjimo entuziastai po savaitės kalnuose lyg susitarę džiūgauja puikiai „išvėdinę galvas”. Tad būti ir judėti gryname ore, nesvarbu, kokios jis temperatūros, yra būtina geros nuotaikos sąlyga.

Prie šių trijų (miego, maisto ir sporto) dedamųjų pridėsiu dar vieną – be galo svarbią, bet labai da
žnai sunkiai kasdienybėje taikomą sąlygą – pozityvų nusiteikimą.
Atsikėlėte ryte ir tegul pirma mintis jūsų galvoje būna – „ši diena bus nuostabi!”. Tada kelkitės, išgerkite stiklinę šilto vandens, vonioje pasimėgaukite kontrastinio dušo procedūra (iš apačios į viršų liekite kūną pradžioje šiltu vandeniu, tada šaltu, tada junkite karštą vandenį, tada vėl šaltą, pakartokite 3-4 kartus didindami kontrastą ir pabaikite šaltu), stipriai save patrinkite-pamasažuokite rankšluosčiu, papusryčiaukite (griežtai draudžiama be jų pradėti dienos darbus!) ir jau būsite atlikę svarbiausią geros nuotaikos ir įkvepiančios energijos ritualą.