Gabijos sėkmės istorija: 12 kilogramų lengvesnė jaunystė

Sveikata | 2016.09.19

Gabijai – 18 metų ir ji, nepaisant jaunatviško polėkio, niekada nemėgo sporto, fizinio lavinimo pamokų mokykloje ir aktyvaus laisvalaikio. Tad mums smalsu, kas įvyko prieš 10 mėnesių, kai Gabija pravėrė „Goodlife” sporto klubo duris, kas privertė ją keturis kartus per savaitę lieti prakaitą sporto salėje ir pažaboti sunkiai valdomus smagurės įpročius.

Kodėl visą laiką vengusi sporto ir aktyvaus laisvalaikio staiga sugalvojai lankyti sporto klubą?

Didžiausias impulsas kažko imtis buvo mano atvaizdas veidrodyje. Ta putni mergina veidrodyje man nepatiko. Būtent noras numesti šiek tiek svorio bei patobulinti kūno apimtis mane atlydėjo į sporto salę.

Gyvenu netoliese „Goodlife” sporto klubo, iš draugių jau buvau girdėjusi nemažai pagyrų jam už puikią atmosferą, tad nedvejodama ten ir nuėjau. Neišgąsdino manęs ir metinio abonimento įsipareigojimas. Kaip tik – motyvavo, nes supratau, kad pabėgti po mėnesio negalėsiu.

Kodėl iš karto nusprendei sportuoti su asmenine trenere Simona Šilenskyte?

Manau, kas asmeninis treneris man buvo tiesiog būtinas. Juk iki tol ne tik kad nesportavau, aš buvau nesportiška, neturėjau žalio supratimo nei apie treniruoklius, nei apie judesius, ypač teisingą jų atlikimą. O Simona mano trenere tapo atsitiktinumo dėka. Ji atliko mano fizinio pasirengimo testą. Būtent po jo daug sužinojau apie savo kūną ir jo bėdas. Pasirodo, vienas mano petys buvo nusileidęs žemiau kito, tad laikysena tiesiog reikalavo korekcijų. Fizinis pasirengimas – nulinis, akivaizdus antsvoris ir nemažai nereikalingų riebalų. Su tokia diagnoze ir tuščiu žinių apie sportą bagažu tikrai nebūčiau pasiryžusi sportuoti individualiai. Man patiko Simona, jos motyvuojantis bendravimas, tad kitų variantų nesvarsčiau.

Ar prisimeni, kokia ta buvo sporto jaukinimosi pradžia? Ir koks šiandien Tavo sportinis režimas?

Pradžia, matyt, kaip ir visiems buvo sunki. Bazinių judesių mokymasis, korekciniai laikysenos pratimai. Viskas vyko pamažu, neskubant. Du kartus per savaitę sportuodavau su Simona, ir dar kartą ar du pasirodydavau grupinėse treniruotėse. Simona pradžioje rekomendavo žemo intensyvumo užsiėmimus: kalanetiką, pilatesą. Šiandien individualios treniruotės kur kas sudėtingesnės, intensyvesnės, su didesniais papildomais svoriais. Taip pat intensyvesnes renkuosi ir grupines treniruotes, mėgstu Body Sculpt, išbandžiau ir Body Pump užsiėmimus.

gl-127

Kokios trenerės pamokos buvo vertingiausios?

Svarbiausias Simonos išsakytas patarimas buvo – niekada nepasikliauti vien svarstyklėmis ir salėje pasiekto rezultato nematuoti vien kilogramais. Kur kas svarbesni kūno apimčių pokyčiai.

Taip pat Simonai esu labai dėkinga už neblėstančios motyvacijos palaikymą. Kai man viskas atrodydavo nebepakeliama, trenerė sugebėdavo atrasti žodžių pakeliančių kovotojos dvasią.

O ar teko peržiūrėti mitybą ir ką nors radikaliai koreguoti?

Mano mityba pasikeitė kardinaliai. Buvau tikra smaližė ir didelė miltinių patiekalų gerbėja, nevengdavau ir greitojo maisto. Pradėjusi sportuoti supratau, kad nebegaliu į save kimšti visko paeiliui taip nubraukdama visą darbą sporto salėje. Sutarėme su Simona, kad aš pildysiu mitybos dienoraštį ir jai kiekvieną treniruotę jį parodysiu. Tai davė rezultatų: vietoje 3 kartų per dieną pradėjau valgyti 5, mano racione atsirado daugiau daržovių, tik su jomis valgau pagrindinius mėsos ar žuvies patiekalus atsisakydama bulvių, ryžių ar kitų garnyrų.

Atsispirti saldumynams, deja, dar vis negaliu, tačiau saldainius ir pyragaičius pakeitė juodas kokybiškas šokoladas (vienas gabalėlis per dieną), saldūs vaisiai (priešpiečiams) bei džiovinti vaisiai.

Kas pasikeitė per tuos 10 mėnesių, praleistų kartu su „Goodlife”?

Man atrodo, kad gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Iki pasirodant pirmiesiems rezultatams reikėjo save nuolat raginti stumtis pirmyn. Tačiau šiandien drąsiai sakau – aš myliu sportą. Net fizinio lavinimo pamokas pradėjau lankyti su džiaugsmu.

Žinoma, jaučiuosi palengvėjusi, juk numečiau 12 kilogramų, žymiai grakštesnė ir gražesnė pati sau. Didžiuojuosi savimi, džiaugiuosi, kad nepasidaviau. Džiaugiuosi ir už savo šeimą, kuri pradžioje netikėjo, kad man užteks valios nemesti sporto. Mano pavyzdys juos įkvėpė pakeisti mitybos įpročius bei pamilti judėjimą. Tad mano tėvai taip pat atsikratė nemažai antsvorio.

Kokie tikslai ateičiai?

Kelio atgal nebėra, o ir nebenoriu ten grįžti. Noriu palaikyti išsikovotas formas ir dar labiau gerinti bei stiprinti savo fizinę būklę.


Trenerės Simonos Šilenskytės komentaras

Pirmasis susitikimas su Gabija žadėjo sunkų ir ilgą kelią tikslų link. Ji buvo susigūžusi, susikūprinusi, vienas petys ženkliai iškilęs aukščiau kito, jokio lankstumo, jokio raumenų tonuso. Pradžioje mus stabdė ir silpna širdis ir nuo intensyvesnio judesio greitai užkylantis pulsas. Kiekvienas pratimas iš Gabijos reikalaudavo milžiniškų pastangų, ne tik fizinių, bet ir psichologinių. Žinojimas, kad negali atlikti vieno ar kito judesio motyvacijos nepridėdavo.

Nors pagrindinis Gabijos tikslas buvo sumažinti svorį, man kur kas svarbiau buvo padėti jai visapusiškai sustiprėti ir taip sudaryti programą, kad nedingtų ūpas sportuoti. Sudėtingesni pratimai buvo lyg iššūkis, padedantis stiprėti ir fiziškai, ir psichologiškai.

Šiandien labai džiaugiuosi kartu su ja ir pasiektais rezultatais, ir pagražėjusiu kūnu. O labiausiai džiugina tai, kad Gabija nepasidavė, nepabūgo sunkumų, sugebėjo perlipti per psichologinius barjerus, pamiršo žodžius „nepadarysiu”, „nebegaliu” ir pamilo sportą.

Grįžti į blogą