Vieni streso metu negali nieko praryti, o kiti tiesiog savo emocijas bando suvalgyti. Būtent dabar, kai aplink tiek daug neigiamų emocijų, rūpesčių ir nežinios, daugelis žmonių net nepastebi, jog nuolat kažką kramsnoja. Aš juokaudama sakau, kad nebūkite tokie pesimistai. Juk norėdami pasiimti maisto kažkiek judate. Bet… tikiuosi, jog jūsų virtuvė yra pakankamai toli, todėl yra tikimybė susirinki reikiamą žingsnių kiekį ir atlikti vertikalios bei horizontalios padėties spaudimo ir traukos judesius, o jeigu šaldytuvas įrengtas žemai – net kelis pritūpimus. Juokas juokais, bet būkit atsargūs, kad po to nereikėtų kaltinti savęs dėl neaišku iš kur atsiradusių kilogramų.

Visų pirma noriu pasakyti, kad yra visiškai normalu jaustis taip, kaip jaučiatės. Nerimas, stresas, dėl gresiančio pavojaus susirgti, nežinojimas, kas laukia ateityje, bandymas suderinti šeimos gyvenimą ir darbą po vienu stogu kiekvieną gali išvaryti iš proto. Norėdami apsisaugoti, imame ieškoti būdų, kaip save nuraminti. Maistas asocijuojasi su komfortu, poreikių patenkinimu. Kad ir kaip keistai skambėtų, maistas yra tai, ką streso metu patys galime kontroliuoti.

Bet kodėl mes valgome savo emocijas?

Valgydami nukreipiame dėmesį nuo emocijų. Mums nebereikia galvoti, kodėl jaučiame pyktį, nerimą, bei ką dabar nuveikus. Susikoncentruojame ties maisto dėjimu į burną, kramtymu, skrandžio pildymu, virškinimu. Maistas taip pat padeda išvengti vienatvės. Jis yra tarsi mūsų draugas. Galbūt valgydami bandome atitraukti savo dėmesį. Mums nebėra nuobodu, nes kažką veikiame. Realiai jaučiamės labai užimti, nes ką tik suvalgę salotas, pereiname prie sausainių, tuomet imame ieškoti dešros, o po jos gal kokį saldainį. Valgome, nes bijome. Bijome būti čia ir dabar. Bijome savo emocijų.

Kaip visa tai pakeisti?

1. Nustoti save smerkti, kaltinti, priimti situaciją, kokią yra ir pakeisti požiūrį „Galvok tai – o ne tai“. Keisti negatyvias mintis pozityviomis. Visi esame karantine ir tik nuo mūsų požiūrio priklauso, kaip priimsime esančią situaciją ir susiklosčiusias aplinkybes.

2. Išimti iš pirkinių sąrašo produktus, kuriems sunku atsispirti. Jei jų nebus namie, kokia tikimybė, kad jie bus suvalgyti?

3. Kai norisi tam tikro maisto, suskaičiuoti 5-4-3-2-1, tai atitrauks dėmesį. Tuomet pagalvoti, ką jaučiate. Įvardinti emociją ir užsirašyti. Tuomet įvardinti priežastis, sukėlusias tuos jausmus, ir galiausiai pagalvoti, kaip tą emociją galima užpildyti. Šį lapelį užsiklijuoti ant spintelės ar šaldytuvo ir kitą kartą prieš paimant ką nors, pažiūrėti į savo sąrašą ir imtis emocijų užpildymo.

Pvz.:

4. Maisto produktus sudėti į dėžutes ir laikyti juos spintelėse, šaldytuve. Tebūnie švara virtuvėje ir ant stalo.

5. Prieš ką nors įsidedant į burną:

• Išgerti gausią stiklinę vandens, palaukti 10 min. Gal visgi tai buvo troškulys, o ne alkis?
• Atlikti 30 s. aktyvų judesį, kuris pakeltų širdies dažnį: pritūpimai, šuoliukai, bėgimas vietoje, atsispaudimai ir t.t. Tai padės normalizuoti cukraus kiekį kraujyje ir labai didelė tikimybė, kad šio produkto nebesinorės.

6. Pasimankštinti ir leisti savo emocijoms persikelti iš vidinio pasaulio į išorę. Ne tik valgant galima pabėgti nuo minčių, bet ir fiziškai judant. O tai bus dviguba pergalė! Gražės kūno linijos, pasigamins daugiau laimės hormonų, atsiras vidinė ramybė. Tik nereikia persistengti. Esant karantinui, mažiausiai ko reikia, tai per didelio krūvio. Rekomenduoju atlikti mažo intensyvumo treniruotes. Tiesiog išeiti pasivaikščioti, atlikti tempimo, jogos pratimus, miofascialinį masažą. Kasdien skirti 20-30 min. fiziniam aktyvumui.