Baltųjų miltų magija ir klastos

Kviečiai – vieni pirmųjų domestikuotų kultūrų, jie tūkstančius metų buvo pagrindiniu maistu didžiajai pasaulio daliai, tad yra labai giliai įsišakniję mūsų kultūroje ir sąmonėje. Namie keptos duonos aromatas iki šiol asocijuojasi su jaukumu ir, žinoma, sveikata. Matyt tradicijos bus įskiepijusios ir tą begalinę meilę bei potraukį baltų miltų produktams. Tačiau šiandien jie, o kartu ir kviečiai vis dažniau įtraukiami į nepageidaujamųjų sąrašą. Kodėl šiandien reikėtų atsisakyti daugelio miltinių patiekalų? Kodėl aukščiausios kokybės miltai šiandien vadinami civilizacijos rykšte? Pasidalinti įžvalgomis šia tema paprašėme „Goodlife” asmeninės trenerės bei mitybos konsultantės Agnės Rudžianskaitės. Sutariame, kad neliesime glitimo netoleravimo temos, dažniausiai iškylančios kalbai pasisukus apie kviečius. Palikime ją medikams ir mokslininkams. Mums labiau rūpi, kaip baltieji miltai ir jų produktai įtakoja mūsų svorį ir jo kontrolę. 

Lietuviškoje virtuvėje balti miltai bei jų kepiniai labai ilgą laiką buvo prabanga ir tik ypatingų švenčių atributu. Šiandien atrodome lyg nutrūkę nuo grandinės ir bandome atsigriebti už visas mūsų protėvių pasninko dienas: baltų miltų produktus vartojame kasdien ir gausiai. Kuo mums tai gresia?

Dar XIX a. visa duona buvo pilno grūdo, todėl žmonės valgydami miltinius produktus gaudavo daug naudingųjų medžiagų ir jokio blogo poveikio sveikatai neturėjo. Tačiau atrodė, kad maisto pramonės pažangą gali vainikuoti tik baltų ir švarių lyg sniegas miltų gamyba. Ir mums tai pavyko, tačiau paradoksalu, kad tuo pačiu pavyko miltus paversti visiškai beverčiais…

Siekiant nepriekaištingo baltumo ir kokybiškos išvaizdos nukentėjo produkto vertė. Gaminant aukščiausios kokybės kvietinius miltus pašalinama net 40 procentų grūdo (vertingiausios dalys – sėlenos ir gemalas, kurie labai reikalingi virškinant grūdus) – tad kas lieka? Lieka krakmolingoji grūdo dalis – endospermas – tiesiog angliavandeniai ir baltymai, kuriuose jau nėra nei vitaminų, nei skaidulinių medžiagų. Teigiama, kad žmogaus organizmas netgi neatpažįsta šiuolaikinio perdirbto kviečio kaip maisto produkto. Tad galima teigti, kad baltieji miltai – bevertis produktas, galintis pasigirti tik kalorijomis. Baltieji miltai, kaip ir cukrus, yra rafinuoti angliavandeniai, tad turi lygiai tokį patį poveikį – jie tukina. Ir dar – vietoj to, kad kaip daugelis grūdinių kultūrų valytų mūsų žarnyno sieneles, būdami tobulai išvalyti, jie jas tik dar labiau užteršia, aplipina. Ilgainiui vartojant daug baltos duonos organizmui ima trūkti maistinių medžiagų, tad duoną ir kitus miltinius produktus privalu rinktis atsakingai.

Bet tai nereiškia, kad mes privalome atsisakyti visų miltinių produktų. Tai reiškia, kad mes turime pasižvalgyti po kitokių miltų lentynas. Pasistenkite kepiniams naudoti pilno grūdo miltus – juose gausu skaidulinių medžiagų, gerinančių žarnyno veiklą, nes jie gaminami neatskiriant grūdo sėlenų, o pastarosios padeda šalinti toksinus iš organizmo. Pilno grūdo miltai yra nesijoti, tad juose lieka visos grūdo dalys. Pilno grūdo produktuose taip pat yra skaidulų, kurios padeda reguliuoti cukraus bei cholesterolio kiekį kraujyje.

Šiandien jau vartojamas netgi toks terminas – „kviečių pilvas”, o balti miltai dažnai įvardijami ir kaip cukrinio diabeto atsiradimo priežastimi. Ir to reikėtų nepamiršti! Pilvo augimą, be abejo, įtakoja visa mitybos grandinė, tačiau gausus kiekis rafinuotų miltų turi lygiai tokį patį poveikį kaip ir gausus cukraus vartojimas, dažnai šie angliavandeniai keliauja kartu. Duonoje, sausainiuose, bandelėse gausu cukraus, tad atsisakius vieno, automatiškai atsisakoma ir kito. O kaip dažnai vietoj sveiko ir vertingo užkandžio pagriebiate šviežią ir be galo kvapnią bandelę? Tai be galo viliojantis produktas, tačiau jį iš užkandžių reikėtų išbraukti nedelsiant! Atraskite kukurūzų, grikių, sojų, žirnių miltus – pabandykite iš jų kepti blynus, sausainius. Jei dievinate makaronus – tebūnie tai pilno grūdo arba rupių miltų. Vietoj baltos duonos į meniu įtraukite pilno grūdo ryžių, rugių ir grikių paplotėlius. Praturtinkite savo patiekalus sėlenomis – jose gausu ląstelienos, gerinančios virškinimą. Jos taip pat neleidžia kauptis riebalams, greitai išbrinksta skrandyje ir suteikia sotumo jausmą, pagreitina maisto judėjimą žarnynu.

Grįžkite prie protėvių propaguoto meniu – tegul aukščiausios rūšies baltų kvietinių miltų kepiniai jūsų meniu puikuojasi tik labai retomis progomis – pavyzdžiui, didžiausių švenčių metu.