Apšilimas prieš treniruotę

„Goodlife” šeima auga, o kartu augina ir savo kompetencijų bei profesionalumo raumenis. Kiekvienas naujas treneris – tai naujos žinios, nauja patirtis ir naujas treniruočių stilius. Dalintis turtingu žinių bagažu bei nevengti asmeninių improvizacijų žada ir naujas asmeninis treneris-kineziterapeutas Laurynas Gumbis.

Kaip ir dauguma savo gyvenimą susiejusių su sportu žmonių, Laurynas sportuoja nuo vaikystės. Nors jam teko išbandyti nemažai sporto šakų, ilgėliau savo širdį ir laiką buvo paskyręs kovos menams. Kaip pats prisipažįsta: „labiausiai imponavo šio sporto disciplinuotumas. Daugeliui jis atrodo grubus ir žaliojantis, tačiau mane žavėjo platus judesių spektras, dinamika.” Po penkerių intensyvaus sporto metų Lauryną pristabdė trauma: „Man plyšo kryžminiai raiščiai. Teko pagulėti ligoninėje ir bandyti vėl iš naujos stotis ant kojų. Pasidarė įdomu, kodėl gavau tokią traumą, kas ją įtakojo, ar buvo galima jos išvengti. Būtent trauma mane privertė permąstyti sporto naudas ir žalas bei susidomėti judesio gydomosiomis savybėmis,” – taip apie apsisprendimą pasukti į kineziterapiją pasakoja Laurynas.

Tad ši sritis jį be galo domina ir dabar. Lauryno žinios leidžia jam rinktis klientus, kurie į sporto klubą ateina ne siekti su išvaizda susijusių tikslų, bet nori susitvarkyti tam tikras problemas, pavyzdžiui, skaudančią nugarą. Treneris neslepia: „Tai yra mano publika. Reabilitacija po traumų ar operacijų, laikysenos korekcijos – tai problemos, kurias mėgstu spręsti, o jas spręsdamas abiem kojomis remiuosi į mokslą.” Laurynas neabejoja gydančiomis judėjimo galiomis ir kaip to įrodymą cituoja savo mėgiamą posakį: „Yra daugybė judesių, kurie gali pakeisti vaistus, bet nėra nei vieno vaisto, kuris galėtų pakeisti judesį.” Viskas tuo ir pasakyta, trauma tikrai nėra pretekstas ir pasiteisinimas nesportuoti.

Žinia, traumų gauti galima ir sporto salėje, tad trenrio teiraujamės, kaip jų išvengti. Laurynas nedvejodamas įvardija pagrindinę prevencinę priemonę – apšilimą: „Kiekviena treniruotė turi prasidėti nuo kūno raumenų temperatūros pakėlimo, įvairių sąnarių mobilumo pratimų. Labai svarbu, kad net ir apšilimo pratimai būtų parinkti ir pritaikyti konkrečiam žmogui pagal laikysenos tipą, traumos pobūdį. Jei sveikas žmogus apšilimui gali rinktis bėgimą, siekiančiam atsistatyti po traumos teks ieškoti kitų būdų.” Apšilimas paruošia kūną treniruotei, sušilęs jis leidžia atlikti kur kas daugiau veiksmų, tampa mobilesnis, lankstesnis, judesių amplitudės didėja, didėja ir jėga, o tai ir tampa saugikliu nuo galimų traumų. Pasak Lauryno, nėra skirtumo, ar ruošiatės aukšto, ar žemo intensyvumo treniruotei – raumenų temperatūra abiem atvejais turi pasiekti tam tikrą laipsnį. Net ir prieš rytinį bėgimą, intensyvesnį pasivažinėjimą dviračiu, slidinėjimą, teniso partiją, krepšinio varžybas su draugais būtinas apšilimas. „Prieš kiekvieną darbą mes pasiruošiame, atliekame tam tikrą įžangą, o apšilimas yra treniruotės įžanga. Ji labai svarbi, nes sumažina traumų galimybę. Be apšilimo, be pramankštos aš neįsivaizduoju treniruotės.”

O kaip suprasti, ar jau pakankamai apšilai? Laurynas sutinka, kad pamatuoti apšilimo lygį ar laipsnį – sudėtinga. Tačiau jei jaučiate padidėjusį pulso dažnį, padažnėjo jūsų kvėpavimas ir jūs esate sukaitęs, sušilęs tiesiogine to žodžio prasme – treniruotei pasiruošta.