Aistei 38-eri, tačiau rimtesnė jos draugystė su sportu užsimezgė tik šiais metais.

„Tikrai buvo ne vienas bandymas prisijaukinti vieną ar kitą sporto šaką, deja, nelabai sėkmingai. Tai laiko pritrūkdavo, tai motyvacijos,” – nesusiklosčiusius santykius su sportu prisimena Aistė. Tad kas įvyko šiais metais, kas pasikeitė, kad šiandien kalbame apie mūsų herojės sėkmės istoriją?

Aiste, nuo ko prasidėjo tavoji sėkmės istorija?
Pirmiausia noriu pasakyti, kad savo pasiekimų sėkmės istorija vadinti dar nedrįstu. Tad labai nustebau, kai mano treneris Tomas Aglinskas užsiminė apie laukiančią fotosesiją, mat jam mano pokyčiai pasirodė verti įamžinimo. O mano draugystė su „Goodlife” sporto klubu prasidėjo nuo sesers draugės Irenos sėkmės istorijos. Labai džiaugiuosi ir gerbiu ją už tikrai didelius ir akivaizdžius pasiekimus. Būtent šios istorijos paskatinta ėmiausi ryžtingų veiksmų ir asmeninių treniruočių.

Kokius tikslus sau išsikėlei treniruočių pradžioje? Kas labiausiai motyvavo jų siekiant?
Į sporto salę mane atvedė turbūt tradiciniai norai – sustiprėti fiziškai ir numesti svorio.. Po pirmosios treniruotės atsirado ir naujų tikslų – daugiau pasilenkti, geriau atlikti pritūpimą ir t.t., ir pan. Kol kas tikslų ir norų tik daugėja, tiesą sakant nespėju jų įgyvendinti. O motyvuoja – laisvai besisukantis sijonas, XL rūbų dydį pakeitęs M, judesių lengvumas, iš naujo atrastos rankos, kojos, pilvo, presas…

Kaip galvoji – asmeninis treneris – prabanga, ar būtinybė? Kokius privalumus įžvelgei sportuodama individualiai?
Jei klaustumėte apie konkretų mano atvejį – treneris būtinas. Tokiems žmonėms, kaip aš, po „N” metų pakilusiems nuo darbo kedės ir sofos, turėtų būti uždrausta savarankiškai pradėti sportuoti. Net ir sportuojant su atidžia priežiūra kyla nesklandumų, ima ir paskausta ten, kur net neįsivaizdavai turinti problemų. Tad net bijau pagalvoti, kaip galima sau pakenkti, pradėjus šturmuoti treniruotes vienam. Antra svari priežastis sportuoti su treneriu – motyvacija. Tikrai taip lengvai treniruotės nepraleisi, o du, tris, gal net dešimt kartų pagalvosi prieš atšaukdamas. Grupiniuose užsiėmimuose tavęs nepasiges, nesuskaičiuos, o štai asmeninis treneris gal ir paleis šiandien, bet rytoj teks atidirbti dvigubai.

Kokią individualią programą treneris pasiūlė jums? Kaip tai pakeitė jūsų režimą, dienotvarkę? 
Su treneriu Tomu Aglinsku draugaujame nuo vasario mėnesio. Bent kartą per savaitę susitinkame iki dabar. Treniruotė man kiekvieną kartą lyg pramoga ir siurprizas, nes niekada nesikartoja. Taip pat bandau spėti ir į grupinius užsiėmimus.

Rytais manęs laukia – mankšta, o kas antrą vakarą – sporto klubas. Pamenu save vis kartojančią, kad sportui neturiu laiko, o dabar keliuosi 6 val., mankštinuosi, susiruošiu į darbą, suruošiu vaikus į mokyklą ir darželį, po darbo skubu į sporto klubą ir namo. Tad visiems, vis kartojantiems, kad neturi laiko, galiu atsakingai pareikšti – laiko yra visada, nebūna tik noro. Tiesą sakant to laiko atsiranda net daugiau, nes išmoksti jį planuoti ir išnaudoti. Taigi sportas padeda ne tik sveikatai ir gerai nuotaikai, bet ir sudėlioja įprastinį gyvenimą į patogesnes lentynėles.

Kaip sporto užsiėmimai keitėsi jums tobulėjant ir artėjant tikslo link? 
Sportuoti pradėjau vasario mėnesį nuo asmeninių treniruočių ir grupinių jogos, kalanetikos, pilateso užsiėmimų. Treneris nusprendė, kad su mano fiziniu pasiruošimu šie bus tinkamiausi pradžiai. Bėgant laikui pastebėjau, kad jogos treniruotėse paskausdavo nugarą. Tad paprašiau trenerės Sigitos Baušytės patarimų ir pagalbos. Taip pradėjau lankyti asmeninius jogos užsiėmimus. Tai buvo dar vienas netikėtas, tačiau labai teisingas sprendimas.

Klausant Tomo pasakojimų apie bėgimą, atsirado noras ir man pabandyti. Ir štai šį rudenį jau bėgau 5 km bėgime. Net pati dar negaliu patikėti, kaip pasikeitė mano gyvenimo būdas.

O ar teko peržiūrėti mitybą? Kokie nauji principai atsirado?
Taip, reikėjo. Tačiau pakeisti senai įsigalėjusius mitybos principus nėra lengva, tad manęs dar laukia ilgas kelias. Labai jau gajūs per tiek metų susiformavę įpročiai ir norai. Yra ir teigiamų pokyčių: pradėjau pusryčiauti, laikausi 5 kartų per dieną taisyklės, atidžiau renkuosi, ką dedu į lėkštę ir burną.

Kaip jautiesi dabar? Ar vis dar sportuoji?
Jaučiuosi… graži. Man tai ir yra didžiausias pokytis. Dar turiu silpnųjų vietų, bet kartu žinau, kad viską galiu sutvarkyti, nes turiu komandą, kuri pasiruošusi padėti. Būtent „Goodlife” supratau, kad reikia rasti savo klubą, savo žmones ir tada viskas bus taip, kaip turi būti. Man patinka tas jausmas, kai galiu vis toliau nubėgti, žemiau pasilenkti, aukščiau pakelti koją. Tad sportuoju toliau ir tikrai nežadu mesti.

Asmeninis treneris Tomas Aglinskas

Aistė – tai žmogus iš didžiosios raidės, kuri kaip ir daugelis kitų į „Goodlife” sporto klubą atvyko su tradiciniais tikslais – atsikratyti antsvorio bei fiziškai sutvirtėti. Mano akimis svarbiausias Aistės tikslas tuo metu buvo susidraugauti su fiziniu aktyvumu, pasiekti, kad atsirastų tam tikras sistemingumas, o jau tada bus pasiekti ir išsikelti tikslai.

Pačioje pradžioje viskas vyko labai iš lėto, žingsnis po žingsnio. Reikėjo išmokti taisyklingai atlikti pagrindinius judesius, o vėliau pratintis prie didesnio intensyvumo treniruočių. Džiaugiuosi, kad Aistė „prisijaukino” sportą, nepraleidinėja treniruočių, o per treniruotes atiduoda save 100% ir jau gali džiaugtis rezultatais

Jogos trenerė Sigita Baušytė
Aistė yra labai protinga ir supratinga sporto klubo lankytoja. Ji įsiklauso į savo kūno poreikius ir puikiai derina jėgos treniruotes salėje su individualiais jogos užsiėmimais. O tai ir yra raktas į subalansuotą judėjimą ir gerą savijautą. Derinant skirtingas treniruotes ženkliai pagerėjo Aistės laikysena, lankstumas. Jogos treniruotės Aistei taip pat padeda atsistatyti po bėgimo ir jėgos treniruočių.

Pradėjusi lankyti jogą, Aistė gavo ir namų darbų – kiekvieną rytą pradėti su „saulės pasvekinimo” judesių seka. Ir ji kas rytą „sveikina saulę”. Pavydėtinas užsispyrimas ir pareigingumas duoda vaisių. Džiaugiuosi AIstės pokyčiais ir linkiu nesustoti.