3 klaidos, kurių reikėtų vengti minant elipsinį treniruoklį
Treniruotės | 2016.04.14Elipsinis treniruoklis – vienas populiariausių stacionarių kardio treniruoklių sporto salėje. Su juo populiarumo varžytuvėse konkuruoja tik bėgimo takelis. Tačiau elipsinis bando veržtis į priekį siūlydamas tvirtinti ne tik apatinę kūno dalį, bet ir rankas, nugaros ir krūtinės raumenis. Skamba tikrai įkvepiančiai, tačiau dauguma šį treniruoklį mina neteisingai, o tai reiškia – neišnaudoja visų jo siūlomų galimybių. Kaip taisyti dažniausiai pasitaikančias minančiųjų klaidas, pasakoja asmeninis „Goodlife” treneris Justas Kudrevičius.
Daugumai atrodo, kad pakanka tik energingai minti smagiai siūbuojant klubais bei prisilaikant rankomis už treniruoklio lazdų ir kalorijos tirpsta, kūnas tvirtėja… Tačiau kaip ir kiekvienas judesys ar pratimas, jei norime iš jo naudos, o ne žalos, turi būti atliekamas laikantis atitinkamos technikos, nes neteisinga technika anksčiau ar vėliau gali privesti prie traumos.
Ne išimtis ir elipsinis treniruoklis. Tik maža dalis juo besinaudojančių, daro tai teisingai. Labai dažnos akivaizdžios klaidos:
- Palaidos rankos, kabančios, nedirbančios, o tik prisilaikančios lazdų, kad kūnas nenugriūtų;
- Pakelti kulnai, minama pirštų galais;
- Nestabilus korpusas ir į šonus linguojantis dubuo.
Pradėkime nuo kulnų… Minant patogu juos kilnoti, taip smagiau minasi treniruoklio pedalai. Tačiau kulnai turėtų būti viso judesio metu prispausti prie įrenginio paminų. Tik minant pilna pėda į darbą įsitraukia sėdmenų raumenys! Kilnojant kulnus taip pat smarkiai sumažėja didžiųjų raumenų darbas, o juk vienas iš ilgo mynimo tikslų ir yra ugdyti didžiųjų raumenų ištvermę. Tad mums būtina, kad didieji raumenys apšiltų, į juos priplūstų kraujo. Jei minate vis pakeldami kulnus, įdarbinate tik blauzdas ir mažiau išeikvojate energijos.
Taip pat labai svarbu viso mynimo metu išlaikyti stabilų liemenį, nesvyruoti, nelinguoti į šonus, nekrypuoti, o būtent minti. Prispaudus kulnus stabilizuoti korpusą bus kur kas lengviau, nes klubo sąnario nestabilumą išprovokuoja keliami kulnai. Spyruokliuojant į darbą taip pat neįsijungia korpusas, kai jis nestabilus, raumenys nedirba. Net ir bėgant ant bėgimo takelio liemuo turi būti stabilioje pozicijoje, o dubuo negali slankioti kūno atžvilgiu.
Rankos taip pat neturėtų tinginiauti. Jos turi stumti arba traukti treniruoklio lazdas taip padėdamos kojoms. Treniruoklio lazdos tikrai neskirtos vien tik prisilaikymui, jos skirtos aktyviam rankų įsitraukimui. Traukimo metu turėtumėte jausti į darbą įsijungiant nugaros raumenis, o stūmimo metu – krūtinės raumenis. Viršutinės kūno dalies darbas turėtų būti sinchronizuotas su apatinės kūno dalies veiksmais.
Jei minate ilgas „distancijas”, paįvairinkite mynimo monotoniją sukdami pedalus atgal. Minant atgal reikėtų šiek tiek pritūpti, tai yra sulenkti kelius, kulnus, žinoma, būtina prispausti prie paminų, svorio centrą truputį stumtelti atgal nuo centrinės ašies. Taip dar labiau aktyvuosite ir treniruosite sėdmenų raumenis.
Tad nuo šiol lipdami ant elipsinio treniruoklio paminų nepamirškite kulnų, rankų ir liemens. Jei pavyks sukontroliuoti šią trijulę, jūsų darbas ant šio treniruoklio bus kur kas kokybiškesnis.