Viktorija: sportas man užaugino sparnus

2015.04.02

Žavi linksmuolė dvidešimtmetė Viktorija trykšta begaline energija. Jos neužgesina nei nelengvi mokslai VU medicinos fakultete, nei kasdienis triūsas sporto salėje. Pavydėtinas užsispyrimas kasdien skirti laiko sportui „Goodlife” klube apdovanojo Viktoriją puikiais rezultatais – per pusmetį mergina atsikratė 18 kg. Bet tai tik dalis pergalės vaisių – daug svarbesnė jai pozityvi energija, puiki nuotaika, dingę galvos skausmai, puikiai išmoktos laiko planavimo ir disciplinos pamokos… 

Viktorija, kas privertė Tave atverti sporto klubo duris?  

Nors visą gyvenimą, kiek save pamenu, buvau putni mergaitė – ne antsvoris buvo pirmasis stimulas privertęs ateiti į sporto klubą. Aš buvau tipiška moksliukė, tačiau mėgstanti laiką leisti aktyviai – šokiai, aktyvus laisvalaikis su draugais. Pradėjusi studijuoti įsitikinau, kad kokybiškas laisvalaikis – man labai svarbus. Tad ėmiau ieškoti sau įdomios veiklos, neieškojau sporto klubo, bet atsidūriau jame, nes mane sužavėjo ZUMBA. Man tai buvo atradimas – emocijos, šokis, nuostabi trenerė. Tai buvo mano startas „Goodlife” sporto klube. Jokių tikslų sau tada nekėliau – man tiesiog nerealiai patiko ši treniruotė. 

O kas paskatino nuo zumbos pereiti prie rimtesnių treniruočių?

Atsitiktinumas… Kai vieną dieną į zumbos treniruotę nesusirinko pakankamai dalyvių – stoviniavau labai nedrąsi sporto klubo kamputyje ir nežinojau kuo užsiimti. Kažkas iš klubo administracijos pristatė mane treneriui Andriejui ir tada mano gyvenimas apvirto aukštyn kojomis. Buvau pamatuota, pasverta, išklausinėta begalės smulkmenų apie mitybą, miegą… Po fizinės būklės testo Andriejus pareiškė, kad mano biologinis amžius pagal gautus rezultatus – 34  metai. 34! Man buvo lengvas šokas – juk man tik 20. Žinote, šios apklausos metu jaučiausi lyg pas psichologą atlikusi savianalizę… Man atsivėrė akys – supratau, kad aš turiu keisti savo gyvenimo būdą, aš turiu išmokti disciplinos, turiu atrasti laiko valgiui, poilsiui ir sportui… Tą akimirką aš jau buvau pasiryžusi permainoms. 

Tad kokį tikslą sau išsikėlei? 

Tikslas – numesti svorio (tuo metu svėriau 87 kg), sumažinti riebalinį sluoksnį, padidinti raumenų masę, sutvirtėti. Tikrai nepažadėjau sau iš karto numesti 20 kg, svajojau protingai – man jau ir 3 kg atsikratyto svorio per mėnesį atrodė puikus pasiekimas.  

Nuo ko pradėjai? Kaip keitėsi krūvis? Koks buvo Tavo treniruočių planas?

Andriejus sudarė man individualią programą – parodė, kaip teisingai atlikti visus pratimus, negailėjo patarimų ir nuolat stebėjo… Pradžioje turėjau problemų su labai sparčiai kylančiu pulsu, tačiau pamažu pripratinau savo širdį prie fizinio krūvio. Taip pat treneris rekomendavo lankyti grupinius užsiėmimus – kalanetiką, giliųjų raumenų treniruotę. Pirmuosius mėnesius mano treniruočių planas atrodė taip: individualus darbas sporto salėje, grupinė treniruotė, o po jos dar pusvalandis ant bėgimo takelio. Ir taip 4  kartus per savaitę. 

Tiesa, turiu prisipažinti, kad ramias giliųjų raumenų treniruotes mečiau – man buvo nuobodu, ne mano temperamentui, stigo judesio, dinamikos… Tad pasitariau su Andriejumi ir pasirinkau Body Sculpt užsiėmimus – va, čia tai jėga! Mane tai vėl iš naujo motyvavo… 

Na, o dabar į sporto klubą ateinu 6 kartus per savaitę ir čia praleidžiu apie 2 valandas. 

Ar reikėjo peržiūrėti mitybą? Kokie nauji principai atsirado? Ko teko atsisakyti? Ko naujo išmokti?

Iki tol nuolat jausdavausi alkana – ryte kažką greito sukramsnodavau, pietums, jei turėdavau laiko, pasisotindavau bandele, o jau vakare atsiimdavau už visą dieną. Vis save teisindavau, kad dienos metu tiesiog neturiu laiko valgiui… Jokios tvarkos, jokios disciplinos… Man atrodo, kad mano pokyčių lūžio taškas ir įvyko tada, kai aš išmokau atrasti laiko maistui 5 kartus per dieną. Dabar jau net nesuprantu, kodėl jo „nebuvo” anksčiau… Dabar aš visada su savimi turiu sveikų užkandžių – obuolių, bananų, riešutų. Automatiškai sumažėjo porcijos, nusistovėjo valgymo režimas. O susitvarkius pastarajam, paaiškėjo, kad laiko yra ir sportui, ir mokslams, ir kokybiškam miegui.

Kas buvo pagrindinis sėkmingų pokyčių receptas? Kokie pokyčiai labiausiai džiugina?

Už sėkmingus pokyčius labai dėkinga esu Andriejui. Jis net nebuvo mano asmeniniu treneriu, bet visada domėjosi, kaip man sekasi, atsakinėjo į visus klausimus, patarinėjo ir negailėjo rekomendacijų. Taip pat labai dėkinga esu grupinių užsiėmimų trenerei Julijai – ji taip pat labai nuoširdžiai domėjosi mano pažanga, klausinėjo, kaip sekasi, kaip svoris, kaip sveikata. Prisimenu tas sunkias 3 savaites, kai pamažu kritęs svoris užsispyrė ir nejudėjo iš vietos – būtent Julija mane drąsino, kantriai aiškino kad tai normalu, kad organizmas priprato prie numesto svorio ir reikia laiko kad jis vėl imtų kristi… Dėkoju jai už laiku ištartus žodžius: „tik nepasiduok”!!!

O džiaugiuosi visais pokyčiais – žinoma, tais 18 pamestų kilogramų, sutvirtėjusiu kūnu, vikrumu, energija, jėga, o labiausiai dingusiais galvos skausmais, kurie mane kamavo beveik penkerius metus po patirto smegenų sutrenkimo. Jaučiuosi nuostabiai ir tai mane labai labai džiugina kasdien.

Su kokiais sunkumais susidūrei?

Didžiausias sunkumas buvo disciplinuoti kasdienį meniu. Juk žinote, kaip būna – grįžti namo pas tėvus, o ant stalo sausainukai, saldainiai, jei dar atėjo sečių – tai net ir tortas pūpso. Sunku atsilaikyti saldžioms pagundoms, o kai neatsilaikai – ima graužti sąžinė. Štai, kas buvo didžiausias sunkumas, o kasdienis sportas – tik malonumas.

Kas labiausiai motyvuodavo sportuoti ir nepraleisti treniruočių?

Treneriai! Jie superiniai! Aš dievinu grupinius užsiėmimus pas Juliją – dabar ji motyvuoja mane labiausiai (ką čia slėpti – ji mano idealas!). Taip pat labai mėgstu ir vertinu Žygimanto vedamas funkcines treniruotes. Mane veža bendrystės jausmas sportuojant su grupe, aplinkui tvyranti energija ir ją nuolat kurstantys trenerių šūksniai: „kiek spausim, tiek turėsim!”, „nei vienas nepasiduoda – visi kartu!”, „pareikalaukit iš savęs daugiau”. Kai man sako: „negailėkit savęs” – aš ir negailiu. Motyvuoja ir jau pasiekti tikslai – kai matai rezultatą, kojos pačios veda į sporto klubą. 

Rezultatai džiugina, jautiesi puikiai… Ar turi naujų tikslų? 

Mano svajonė buvo sverti 70 kg, dabar sveriu 69… Aš pakeičiau savo gyvenimo būdą ir man užaugo sparnai, „Goodlife” jau vadinu antraisiais savo namais – o kiek draugų aš čia susiradau!

Atrodo, tikslas kaip ir pasiektas, bet dabar norisi daugiau. Noriu sverti tiek, kiek turėčiau sverti būdama tokio nedidelio ūgio – matyt teks atsikratyti dar 10 kg. Tačiau nesufokusuoju savo dėmesio vien į svorio metimą… Noriu išmokti padaryti salto, atsistoti ant rankų, padaryti bent vieną prisitraukimą, noriu valdyti savo kūną…

Trenerio Andriejaus Kondratenko komentaras 

Viktorija į „Goodlife” atėjo rugsėjo pabaigoje – ilgai kalbėjomės apie jos gyvenimo būdą, mačiau, kad svarbiausios problemos susijusios su mityba. Detaliai išsiaiškinome maitinimosi klaidas, susidėliojome valgymo režimą – jo laikytis buvo svarbiausia Viktorijos užduotis. Taip pat sudariau individualią sporto programą, kuri turėjo padėti jai sutvirtėti, palaipsniui rekomendavau prijungti ir keletą grupinių užsiėmimų. Mačiau jos didžiulį norą keistis, pasiryžimą – tad kas savaitę visada prieidavau pakalbinti, sužinoti, kaip sekasi. Labai norėjosi jai padėti pasiekti tų užsibrėžtų tikslų, tad negailėjau patarimų. Džiaugiausi kartu su ja prasidėjusiais pokyčiais… Teisinga mityba, sportas ir motyvacija daro stebuklus – tuo įsitikino ir pati Viktorija. Dabar ji jau ateina ir į mano vedamas grupines treniruotes, kurios skirtos pažengusiems – daro kartu visus pratimus – štai, kokia pažanga įvyko per pusmetį! Ir pokyčiai įvyko ne tik su kūnu – pradžioje Viktorija buvo labai nedrąsi, o dabar sporto klube jaučiasi lyg namie, pati pakalbina, drąsiai klausia patarimų, bendrauja su klube atrastais draugais.   

Viktorijos asmeninio archyvo nuotraukos: