Rūtos sėkmės istorija: iš pradinukės į atletes

2017.05.16

25-erių Rūta pagrįstai gali didžiuotis savimi ir savo pasiektais rezultatais. Atsikratyta 10 kg, 4 prisitraukimai ir 20 atsispaudimų – be problemų, nesunkiai pritūpia su 55 kg svorio, spaudžia 35 kg štangą. Tiesiog nuostabu! Dar nuostabiau tai, kad prieš metus jos fizinė forma buvo pradedančiosios lygio. Didžiuojamės tavimi, Rūta, ir atidžiai klausomės tavosios sėkmės istorijos.

Kokios priežastys privertė praverti sporto klubo duris? Ar anksčiau sportavai?

Turiu prisipažinti, esu ne kartą garsiai pareiškusi, kad sporto klubai yra nesąmonė ir manęs ten niekas nepamatys. O, kaip klydau…

Tiesą sakant, „Goddlife” sporto klubas nebuvo ir tas pirmasis mano gyvenime. Pasportuodavau tai viename klube, tai kitame, bet niekada neužsibūdavau. Dabar suprantu, jog man tiesiog trūko žinių, kaip ir ką ten daryti, taip pat aiškaus tikslo.

O sportuoti „Goodlife” sporto klube kartu su draugu nusprendėme prieš metus.

Kokius tikslus sau išsikėlei pradėjusi sportuoti „Goodlife” sporto klube?

Ruta ir Agne1

Mano tikslai buvo labai moteriški: numesti svorio, pamažinti apimtis. Žinoma, sportuojant su asmenine trenere Agne Rudžianskaite tikslai kito.

Niekada nepamiršiu savo pirmojo prisitraukimo – žiūrėjau į trenerę išpūtusi akis, pati netikėjau, kad galiu! Juk atlikusi sporto klubo fizinės būklės įvertinimą gavau negailestingą nuosprendį – pradinukė. Man tai buvo spyris žemiau juostos ir paskatinimas imtis veiksmų. Negalėjau patikėti, kad esu tokia silpna.

Kas labiausiai motyvavo siekiant tikslų?

Sportuoti su asmenine trenere Agne buvo vienas geriausių mano sprendimų. Ji man padeda nepamesti sportiško kelio iki šiol. Visada sulaukiu patarimų ir paskatinimų. Ji tikrai yra tas žmogus, kuris padėjo nuoširdžiai pamilti sportą, laukti treniruočių ir net džiaugtis keliamais iššūkiais.

Kiek laiko taip sportuoji? Kaip sporto užsiėmimai keitėsi tau tobulėjant ir artėjant tikslo link?

Sportuoju JAU metus! Pati negaliu tuo patikėti. Pradžia sporto salėje – baziniai pratimai, o juos išmokusi ėmiausi darbo su papildomais svoriais. Vienu žodžiu, treniruotės sunkėja, o šypsena platėja. Džiūgauju, kai trenerė parūpina naujų iššūkių. Drąsiai galiu pasakyti – nebenoriu sustoti, kai matau savo mažas pergales.

Pradėjus reguliariai sportuoti atsirado daug energijos, teigiamų emocijų. Sportas sudėlioja mintis į vietas. Supratau, jog sporte galiu daug daugiau, nei kada nors galvojau.

Ar siekiant tikslo reikėjo peržiūrėti mitybą? Kokie nauji principai atsirado?

Siekiant tikslo mityba keitėsi iš esmės, tai buvo ir dar vis yra sunkioji pokyčių dalis. Teko išsiugdyti valią, išmokti valgyti pusryčius, gerti vandenį ir nepiktnaudžiauti nesveiku maistu bei gėrimais būnant draugų kompanijoje.

Su kokiais sunkumais susidūrei? Kas padėjo „nesuklupti” pusiaukelėje?

Sunkiausia yra kovoti su savimi silpnumo akimirkomis, kai norisi kažko skanaus. Manau, labai svarbu turėti bent vieną žmogų, su kuriuo galėtum siekti panašių tikslų, džiaugtis mažomis pergalėmis. O nesuklupti padeda aplinkiniai žmonės pastebintys ir įvertinantys pokyčius. Motyvacijos tikrai per daug nebūna.

Kaip manai, kas tapo tavo pagrindiniu sėkmingų rezultatų receptu? 

Sėkmingi rezultatai ateina tik sunkiai dirbant. Nelengva išsiugdyti naujus įpročius, bet kai jau užsikreti sportu, nebegali sustoti ir stengiesi tą užkratą perduoti kitiems. 


Trenerės Agnės Rudžianskaitės komentaras

Rūta yra vienas iš tų nedaugelio žmonių, kuriuos galėčiau vadinti 100% atsidavusiais savo tikslo siekimui. Visada žinau, kad ji ateis į treniruotę ir atiduos save iki paskutinio prakaito lašelio, niekada nesiskųs ir padarys viską iki galo. Tačiau Rūtos istorija tuo pačiu nėra istorija apie lengvą pasivaikščiojimą tikslo link. Tas kelias paženklintas sunkiu darbu, reikalaujančiu labai daug valios ir užsispyrimo, nes nuo pat pradžių niekas nėjosi taip lengvai, kaip galima buvo tikėtis: kilogramai nekrito, buvo sunku pakeisti miego režimą ir mitybos įpročius.

Labai džiaugiuosi, kad ji nesustojo pusiaukelėje, ypač susidūrusi su sunkumais. Pradėjome nuo pagrindų ir po truputį judėjome ten, kur esame dabar. Vis dar siekiame Rūtos galutinio tikslo, tačiau besikeičianti išvaizda, emocijos padarius 4 prisitraukimus ar sumušus pritūpimų rekordą dar labiau džiugina ir motyvuoja nesustoti. Džiaugiuosi matydama, kad sportas tapo jos gyvenimo dalimi, o kiekviena treniruotė prasideda ir baigiasi su šypsena.


Asmeninis archyvas

Ruta1 Ruta2