Romo sėkmės istorija: sudie nugaros skausmui be jokių vaistų

Kasdien intensyvios ir reikalaujančios ištvermės Lotynų Amerikos šokių repeticijos, beprotiškas noras jodinėti, atvedęs į žirgyną, kelionės – Romo gyvenime judėjimo tikrai netrūko. Tačiau bandymas į namus sunešioti sunkias plytelių dėžes baigėsi nemaloniu skausmu nugaros srityje. Gydytojų išvada – stuburo išvarža. Su ja Romas galėjo susigyventi, bet ne su jos keliamais ir vis intensyvėjančiais skausmais. Ši istorija kaip tik apie tai, kaip Romui pavyko šiuos skausmus nugalėti.

Jūsų gyvenime netrūko fizinės veiklos bei itin aktyvaus laisvalaikio. Ar stuburo išvaržos diagnozė pakeitė gyvenimo būdą?

Nugaros skausmą kenčiau pastaruosius penketą metų. Pradžioje tai tebuvo diskomfortas, vėliau peraugęs į nemalonų maudimą. Kadangi skausmas nebuvo labai intensyvus ir toliau šokau savo mėgiamus lotynų šokius. Tačiau skausmui stiprėjant teko apsilankyti pas gydytojus ir jis baigėsi sėkmingu 3 savaičių „mokymų kursu” Santariškėse. Vėliau bandžiau mokytis jodinėti. Tačiau kuo toliau, tuo skausmas stiprėjo. Vėl teko apsilankyti Santariškėse, kur ir buvo diagnozuota nugaros išvarža bei „išrašyta” mankšta, masažai bei baseino terapija. Jų metu mano savijauta pagerėjo, tačiau pagerėjimas ir buvo tik momentinis. Baigėsi reabilitacija, problema grįžo. Paaštrėjęs skausmas pakoregavo ir mano šokių programas, tekdavo atidžiau rinktis figūras, o jodinėti gydytojai iš viso griežtai uždraudė. Tada dažnas mano rytas prasidėdavo tiesiog atsirėmimu į sieną ir negalėjimu pajudėti.

Tad kas paskatino pradėti sportuoti „Goodlife” sporto klube?

Tai, kad turiu sportuoti ir sportuoti sistemingai puikiai supratau. O į „Goodlife” klubą atvedė atsitiktinumas. Važiavau pro šalį, suintrigavo iškaba ir užsukau. Klubo administratorei prasitariau apie stuburo problemas ir ji iš karto mane nukreipė pas asmeninę trenerę kinezeterapeutę Tomą Kreivėnaitę. Mane labiausiai ir sudomino asmeninio trenerio paslauga. Turiu prisipažinti, kad neįsigilinęs, bet kaip nieko nedarau, o kokius pratimus ir, kas svarbiausia, kaip teisingai juos atlikti – nežinojau. Buvo aišku, kad man reikia sistemingos specialisto priežiūros, o žinia, kad šiame sporto klube tokia paslauga teikiama, man suteike daug vilčių.

Bet juk galima sportuoti pagal jums asmeniškai sudarytą programą… Kuo asmeninis treneris pranašesnis?

Mano atveju, pagrindinis sėkmės faktorius yra tik teisingas pratimų atlikimas. Net ir dirbant su treneriu nevisada teisingai sekasi juos atlikti. Treneris iš šono puikiai mato, ar tu pratimus atlieki techniškai tiksliai. To pats suprasti ir pajausti negali. O mano atveju, man padėjo būtent idealiai parinktas ir preciziškai tiksliai atliekamas pratimų derinys. Jei tik pajusdavau skausmą, Toma iš karto keisdavo pratimą arba ieškodavo man patogios padėties. To sportuodamas pagal sudarytą programą tikrai nebūčiau gavęs ir savo problemą gal netgi ir paaštrinęs.

O kur dar motyvacija ir griežta priežiūra… Štai išvyko Toma atostogauti ir paliko man programą, bet aš jos taip ir neatlikau. Mano nuomone, treniruotė be trenerio neefektyvi, ypač kai nori išspręsti specifines problemas. Aš esu perfekcionistas – darau tik labai gerai, arba išviso nedarau. O su treneriu galiu maksimaliai efektyviai išnaudoti laiką, skirtą treniruotei.

Tomos profesinės žinios priverčia keisti ir savo kasdienybę, atkreipti dėmesį į laikyseną, sėdėseną netgi miego pozą. Kompensacinė judesių sistema iškreipė mano laikyseną, tad ir pats dedu daug pastangų, kad ją atitaisyčiau. Tai detalės, tačiau jos labai svarbios, juk iš jų ir susidėlioja visuma, o be trenerio žvitrios akies tų smulkmenų pats nepastebėtum ar tiesiog neatkreiptum dėmesio.

Tad kaip tas jūsų problemas Toma ėmėsi spręsti?

Mano treniruočių pagrindas – giliųjų raumenų treniravimas. Būtent jie padeda išlaikyti stuburą ir visą korpusą tiesų ir tvirtą. O pajudinti konkretų raumenį būtinas žinojimas ir specifinės žinios, štai Toma čia man labai ir praverčia. Taip ir surinkinėjame mano visą karkasą po truputį. Pradžioje bandėme atrasti pratimus, kuriuos atliekant man tiesiog neskaudėtų, vėliau į meniu Toma vis įtraukdavo naujų pratimų, didino krūvį. Naujas pratimas įneša intrigos į mankštą, neleidžia įsivyrauti rutinai – tai dar vienas tvirtas „už” asmeninio trenerio paslaugoms. Įdomiausia tai, kad tų pratimų įvairovė po 9 mėnesių sporto mane dar vis stebina.

Koks jūsų savaitės sporto režimas? Kiek kartų per savaitę reikėjo skirti mankštai, padėjusiai įveikti skausmus?

Sporto klube sportuoju vieną kartą per savaitę. Bet tas vienas kartas yra be galo efektyvus. To vieno karto dabar jau man mažoka, ypač vasarą, kai šokių sezonas uždarytas. Atrodo, kad kūnas pats prašosi, gal išsivystė priklausomybė… Manau dar vienas kartas savarankiško sporto salėje būtų idealus, tad esu pasižadėjęs sau nuo rugsėjo į „Goodlife” užsukti jau du kartus per savaitę…

Kaip keitėsi savijauta ir nugaros išvaržos keliamas diskomfortas?

Pradžioje savijauta tai pagerėdavo, tai vėl grįždavo į pradinę padėtį. Teko apsišarvuoti kantrybe ir dirbti. Puikiai suveikė ir Tomos bei mane konsultavusio gydytojo sinergija – džiaugiuosi, kad pasikalbėję tik jiems vieniems suprantama kinezeterapeutine kalba pastūmėjo mano nugaros pokyčius teigiama kryptimi. Skausmas išeidinėjo palengva. Dabar aš jo visai nejaučiu, galiu vėl daryti tai, ką mėgstu, galiu pakelti ir nešti savo penkiametę dukrą, o pavasarį vėl sėdau ant žirgo… Ir dėl šių pokyčių esu be galo laimingas.

Kas toliau? Skausmas nugalėtas, galima atsipalaiduoti…

Gyvenimo kokybė grįžo ir aš jos jau nebenoriu paleisti. Puikiai suprantu, kad už ją esu atsakingas tik aš pats. Galiu nebesportuoti, tačiau žinau, kad į sporto salę teks anksčiau ar vėliau grįžti. Jei nepalaikysiu raumenų tonuso – negalėsiu jodinėti, o tai nauja mano aistra. Turiu, žinoma, ir alternatyvą – kasdienę mankštą namuose, bet jai neturiu motyvacijos. Tad ir toliau varstysiu sporto klubo duris ir darysiu pratimus prižiūrimas Tomos. 

Kineziterapeutės – asmeninės trenerės Tomos Kreivėnaitės komentaras

Kiekvienas skaudančios nugaros atvejis – individualus. Net jei diagnozė ta pati, tai nereiškia, kad skausmo atsikratyti padės tas pats pratimų kompleksas. Romo atveju pradžia ir buvo susijusi su kantria judesių ir pratimų, nekeliančių skausmo, paieška. Romas, bandydamas pabėgti nuo skausmo, nevalingai didino fiziologinį juosmens linkį bei netaisyklingą stuburo padėtį. Tad pirmoji ir svarbiausia užduotis buvo surasti neutralią, neskausmingą padėtį ir tvirtinti korpusą. Antrame etape prie korpuso tvirtinimo programos prisijungė pratimai kojoms bei rankoms. O trečiame etape siekėme, kad visi nauji teisingi judesiai, išmokti sporto salėje, nevalingai, nesąmoningai persikeltų į gyvenimą. Tai yra, svarbu buvo išugdyti kūnui teisingų judesių atmintį, kuri padėtų kontroliuoti ir laikyseną, ir balansą.

Šiandien jau daug kas pasiekta, tad mes išsikėlėme naujus tikslus: padidinti raumenų tonusą, fizinį pajėgumą ir  tobulinti gerą laikyseną. Su Romu man be galo įdomu dirbti, nes kiekviena treniruotė – tarsi naujas išsūkis. Prieš treniruotę aš privalau turėti planą A, B ir C, nes niekada nežinau, kaip Rom
as jausis, ką maus ar skaudės. Viliuosi, kad Romui niekada nebepasikartos skausmai ir mes galėsime kelti kartelę tik aukštyn!

Trumpame video pamatysite, kaip GOODLIFE nariui Romui, dirbant su kineziterapeute – asmenine trenere Toma Kreivėnaite pavyko visiškai atsikratyti nugaros skausmo ir vėl džiaugtis gyvenimu!