Osvaldo sėkmės istorija: pamažu, bet užtikrintai tikslo link

2015.06.16

165 kilogramai… Sunku net įsivaizduoti, kaip jaučiasi tiek sveriantis žmogus. Mūsų herojus Osvaldas tą patirtį puikiai prisimena ir tai jį skatina toliau siekti užsibrėžto tikslo. Praėjo pusmetis nuo tos dienos, kai šis, visada džiugiai nusiteikęs, milžinas pravėrė „Goodlife” sporto klubo duris. Jau po poros mėnesių darbo kartu su trenere Toma Osvaldas džiaugėsi pirmaisiais rezultatais ir dalijosi patirtimi. O kaip jis laikos šiandien? Ar kilogramai vis dar tirpsta? Ar džiaugsmas sėkmingais rezultatais nesugriovė besiformuojančios naujo gyvenimo būdo dienotvarkės?

Osvaldai, pirmojo straipsnio apie tavo sėkmę antraštė bylojo: „Per 6 savaites atsikračiau 15 kilogramų” – kokia antraštė turėtų būti dabar?

Išlaikant formatą reikėtų sakyti, kad per 6 mėnesius atsikračiau 40 kilogramų…

Kas dar be svorio pasikeitė per tą laiką?

Pagerėjo gyvenimo kokybė, sveikata ir savijauta, išaugo pasitikėjimas savimi. Taip pat pasikeitė požiūris į save – sustiprėjo savivertė. Nebeatrodau nei sau, nei aplinkiniams apisleidęs ir bevalis. Matau pokyčius, jais džiaugiuosi ir nežadu sustoti.

Kasdienis darbas siekiant tikslų ugdo discipliną, grūdina valią. Netgi tais momentais, kai progresas mažas ir vos pastebimas, kai sveriesi, o dvi savaites svoris stovi ir nejuda iš vietos – kantriai dirbi ir lauki. Žinoma, tame mano kelyje pasitaiko ir nuopolių – būna dienų, kai leidžiu sau daugiau valgyti, nepasportuoju – iškrentu iš man įprasto režimo. Iš pradžių būdavo taip, kad dvi-tris dienas valgydavau bet ką ir tuomet pamatydavau, kad mano pasiekti rezultatai nyksta. Atsipalaiduoti sau leidžiu vis rečiau, nes suprantu, kad už visus nusižengimus reikės atidirbti vėliau ir tai atitolina taip trokštamą rezultatą. Galiu pasidžiaugti tuo, kad kaskart vis lengviau įveikti pagundas ir sveiki įpročiai tampa vis natūralesni.

Kiek arti esi savo naujojo aš?

Naujasis aš – tai tarsi stimulas, neleidžiantis užmiršti, dėl ko visa tai pradėjau, tačiau susipažinti su juo, manau, galėsiu dar negreitai. Aš nežinau, kada baigsis mano

transformacija… Tikiuosi, kad kitų metų vasaros pradžioje būsiu priartėjęs prie labai

realaus tikslo. Turiu planą per šią vasarą numesti 15-20 kg, o iki žiemos dar maždaug 10 kg… Anksčiau mano tikslas buvo pasiekti 95 kg ribą, bet dabar nebeturiu konkretaus skaičiaus. Svoris nebėra mano tikslas. Tikslas yra sveikas kūnas ir gera savijauta. Viršsvoris man kaupėsi eilę metų, tad per metus jo viso atsikratyti, tikriausiai yra neįmanoma be neigiamų pasekmių organizmui. Galbūt tai užtruks net penkerius metus, bet kad ir kiek laiko reikėtų, aš tam pasiruošęs. Man dabar svarbu užmiršti senąjį gyvenimo būdą ir iš lėto tapti nauju sveiku žmogumi. Suprantu, kad nauji įpročiai – visam gyvenimui…

Abonementą pirkai metams. Pusė metų jau praėjo, bet dar pusė metų suplanuota?

Taip, tiesiog sportuosiu ir tiek to planavimo. Sportas jau tapo mano kasdieniu įpročiu ir mano pagrindinis planas – kiekvieną dieną jam skirti pakankamai laiko. Metinis abonementas pradžioje buvo tarsi saugiklis, kad visko greitai neapleisčiau. Nors kai pagalvoji, mesti gi gali bet kada, niekas manęs čia nelaiko per prievartą. Man patarė nusipirkti abonimentą metams, kaip akstiną keistis, per mėnesį rezultatų nepasieksi, o, štai, metai jau reikalauja pasiryžimo ir aiškaus plano. Metinis abonementas – psichologinis momentas, pasidrąsinimas, bet tikrai ne saugiklis.

Jei sporto klube pluši tikrai iš širdies ir dažnai, kur dar reikėtų pasitempti?

Be abejo, mityboje. Subalansuoti mitybos režimą man didžiausias iššūkis. Aš dar

nesimaitinu taip, kaip reikėtų, tačiau pokyčiai mano virtuvėje tikrai dideli – atsisakiau daugelio netinkamų dalykų, sumažinau porcijas, paskirsčiau maistą tolygiai dienoje. Iš pradžių valgiau 5 kartus per dieną – trys pagrindiniai valgymai ir du tarpiniai užkandžiai, kol organizmas priprato prie mažesnių maisto porcijų. Tačiau dabar aš neperalkstu tiek, kad po pusryčių nesulaukčiau pietų – skrandis susitraukė, porcijos sumažėjo, kovos su alkiu jau nebekovoju. Nepaisant to, tinkamai suderintas mitybos režimas man vis dar yra nemažas iššūkis. Kovoti su per ilgą laiką suformuotais mitybos įpročiais tikrai nėra lengva.

„Iki disciplinuoto sportavimo man dar toloka.” – taip kalbėjai po kelių mėnesių, praleistų „Goodlife” sporto klube. O kokie dabar reikalai su disciplina?

Mano kasdienės treniruotės trukdavo po dvi-tris valandas ir visi nuolat primygtinai sakydavo – per ilgai, užtenka vienos valandos, pervargsi, prarasi motyvaciją… O aš atlikęs man sudarytą treniruotės programą dar nueidavau į 1-2 grupinius užsiėmimus, atsigavęs dar ir kardio treniruoklį pakankindavau pusę valandos. Atrodė, kad turiu sudeginti galybę kalorijų, o tai reikalauja daugiau laiko. Mano trenerė Toma visgi sureagavo į tokį besaikį laiko leidimą sporto klube ir nesenai pakeitė treniruočių planą, sudarė tokią programą, kurios metu tikrai nuvargčiau. Kol kas net negaliu atlikti pilnai suplanuotos programos, nes ji tikrai nelengva. Štai, tokia Tomos strategija privertė ir mane pakeisti sporto dienotvarkę, sulėtinti tempą.

Neskubu dabar dar ir dėl to, kad per greitai numetus svorį gali kilti problemų su pertekline oda. Šito tikrai nenoriu, tad įsijungė savotiškas stabdys – geriau po mažiau, bet užtikrintai ir be papildomų problemų.

O ar pavyko pakeisti gyvenimą už klubo ribų?

O, taip! Naujos patirtys ir aktyvus laisvalaikis įtraukė ir mane… Nesenai dalyvavau žygyje dviračiais į Trakus. Po to buvau savaitgaliui išvykęs į „Reebok Fitness Camp” renginį Varšuvoje – sudalyvavau spartiečių lenktynėse. Įveikiau kliūčių ruožą, nors iš anksto to neplanavau. Mačiau geras dalyvavusių lenktynėse emocijas, pamaniau, kad trasa nėra pernelyg sudėtinga ir galėčiau ją įveikti. Pradžioje buvo kiek nedrąsu, bet galiausiai nusprendžiau tiesiog įmesti save į balą. Beje, plaukimas buvo viena iš rungčių, nors man eiti dugnu sekėsi geriau nei plaukti. Įveikiau trasą ir save, o įspūdžiai likę iš šio sporto renginio neapleidžia iki šiol. Kai pamatai, kad gebi kartu su kitais įveikti kliūtis (ko anksčiau nebūčiau net svajojęs atlikti), užplūsta beribis džiaugsmas ir didžiulis motyvacijos pliūpsnis. Ateityje tikrai norėsis dalyvauti panašiuose renginiuose.

Kaip į pokyčius reaguoja artimieji ir draugai? Gal ką pavyko įkvėpti savo pavyzdžiu?

Visi vertina teigiamai. Tie, kurie mane matė prieš pusmetį ar dar seniau, pamatę dabar nustemba ir sveikina, džiaugiasi. Sulaukiu tik gerų motyvuojančių žodžių.

O su įkvėpimu… susipažinau su keletu žmonių, kurie taip pat nori keistis arba pažįsta ką nors, kam būtų naudinga pasikeisti. Su jais mielai dalinuosi savo patirtimi, nes su pagalba tai padaryti yra lengviau.

Osvaldo asmeninio archyvo nuotraukos: 

TRENERĖS TOMOS KREIVĖNAITĖS KOMENTARAS

Osvaldas – žmogus, pranokęs mano lūkesčius. Dauguma atėję į sporto salę turi labai didžiulius norus ir siekius, kol nesusiduria su ilga varginančia kelione savo tikslų link. Laikui bėgant ryžtas ir motyvacija mažėja, o ir prioritetai darosi nebetokie ryškūs ir svarbūs. Tačiau Osvaldas be galo motyvuotas, ištroškęs pokyčių tiek savo kūne, tiek gyvenime. Jis tikrai praleisdavo ilgas varginančias valandas sporto salėje vos ne kiekvieną dieną. Vis kartodavau, kad negalima, nereikia persistengti, suprantu, kad norisi vis daugiau ir daugiau, bet medalis turi dvi puses: besaikis sportas dažnai sukelia lėtinį nuovargį, išsekimą, motyvacijos mažėjimą. 3-4 val. sporto salėje tikrai nėra normalu mėgėjui sportininkui, tad aš nebegalėjau to stebėti. Teko galvoti, kaip priversti Osvaldą patį mažiau norėti praleisti laiko salėje, nes nuolatiniai stabdymai ir mano rekomendacijos jam buvo nė motais. Tad pakeičiau sporto programą, kuri jam tapo iššūkiu, o laikas sporto salėje susinormalizavo. 

Pirmoji sporto programa buvo skirta bendram fiziniam krūviui, teisingų judesių mokymuisi, sutelkiant dėmesį į sąnarius, raiščius, taip pat ji gerino laikyseną bei mažino svorį. Antroji programa su kardio intervalais skirta raumenų stiprinimui – ji garantuoja ne tik raumenų tonusą, bet ir riebalinio sluoksnio mažėjimą. Džiaugiuosi, kad Osvaldui puikiai sekasi ir jis tikrai sparčiai artėja savo tikslų link.