Indrė: pasigavau meilės sportui virusą

Esu aktyvus žmogus.  Dviratis, riedučiai, šokiai, ilgi pasivaikščiojimai – mano neatsiejama gyvenimo dalis. Rytais, eidama iki darbo, kelio netrumpinu, priešingai, einu ilgiausiu įmanomu keliu. Man visuomet norisi judėti, lėkti. Svarbiausia, nesėdėti vienoje vietoje. Tačiau į sporto klubus visuomet žiūrėjau kreivai. Atrodė, kad ten yra ką veikti tik vyrams, bet  ne moterims. Salėje pasportuodavau porą  mėnesių ir mesdavau.  Dirbdavau su cardio bei pilvo presui ir kojoms skirtais treniruokliais. Tuomet atrodė, kad merginoms jų ir užtenka, deja… Toks  sportavimas greitai pabosdavo. Valanda sporto salėje prailgdavo, o į varginančias, monotoniškas ir norimo man rezultato neduodančias  treniruotes eidavau, kaip į didžiausią vargą. 

I GOODLIFE klubą atėjau lapkričio viduryje, kai pramogas lauke teko pamiršti dėl prastėjančių orų. Pradžia buvo tokia pati, kaip ir visada: cardio, presas, kojos… Žodžiu, trukt už vadžių vėl iš pradžių…  Nors sporto klubas siūlė nemokamus testavimus su asmeniniu treneriu, man tuomet atrodė, kad tai nėra būtina, juk nieko naujo apie save nesužinosiu. Visgi, smalsumo vedama testus atlikau ir jie mane nemaloniai nustebino. Treneris vieną po kito vardino tai, ko negaliu padaryti: „tavo rotacija bloga, ištvermės neturi, nugaros nenulaikai, taisyklingo atsispaudimo nepadarai, esi silpna“ ir t.t ir t.t…

Tokie testo rezultatai sukėlė pyktį ant savęs pačios. Susitariau su treneriu Andriejum dėl kelių individualių treniruočių. Taigi, galvojau sudarys programą  ir štai aš laiminga sėdėsiu treniruoklyje ir taip tvirtėsiu… Bet buvo priešingai. Dirbome sunkiai tolimiausiame kampe nuo treniruoklių. Pradėjome nuo visai  paprastų pratimų, braukdavau prakaitą  ir galvodavau, kada bus treniruotės pabaiga. Treneris buvo reiklus, pratimai sekė vienas po kito: kojoms, rankoms, nugarai, presui, pečiams… Štanga, laisvi svoriai, kilimėlis, lentelės pėdoms, stepai, kamuoliai, TRX diržai, žiedai… „Ką man su visais šitais daiktais daryyyyyti???  Kodėl aš negaliu visko daryti paprasčiau??? Kodėl taip sunku??? Kaip įmanoma jausti raumenį, kuris dirba?? Kodėl aš turiu daryti pratimus su štanga? Tik vyrai sportuoja su štangomis! Man priaugs daug raumenų?? Kaip aš atrodysiu?? Kodėl? Kam? Sunku…!!!…“ Visais šiais klausimais apipildavau trenerį  kiekvienos treniruotės metu.

Po pirmųjų treniruočių viską skaudėdavo.  Tai dar labiau motyvavo, nes pamačiau, kokia sustingusi esu. „Bet gi be AU nebus ir WOW“ – sakydavau aš sau. Treneris neleido sėdeti.  Dirbom, dirbom, nusišluostydavau prakaitą, pakeldavau nosį aukštyn ir vėl dirbom.  Įvairūs, svarbiausia, nemonotoniški trenerio parinkti  pratimai jėgai ir ištvermei, lydėjo mane tris kartus per savaitę ir tai, davė visai neblogų rezultatų.  Po poros mėnesių labai sustiprėjau. Treneris  tikėjo manimi, neleido sustoti, neleido tinginiauti, kraudavo svorius ir motyvavo judėti toliau, daryti daugiau. Andriejus daug pasakojo apie atliekamų  pratimų naudą bei pratimų techniką.  Atsirado azartas, noras padaryti daugiau.  Taip pasigavau meilės sportui virusą. Dabar į sporto salę einu su didžiausiu malonumu. Laikas joje prabėga žaibiškai, o grįžus namo malonu jausti nuovargį.  

Štai, kaip atrodo mano treniruotės šiandien:

Asmeninio trenerio Andriejaus komentaras:

Į GOODLIFE klubą Indrė atėjo vedina kelių tikslų: numesti kelis kilogramus, sustiprinti raumenis ir sutvirtėti. Darbą pradėjome nuo tradicinių testavimų. Nors ji buvo atletiška, bet bazinių judesių testas parodė, jog daugelį pratimų atlieka netaisyklingai. Pradėjome nuo paprastų pratimų, nes reikėjo išmokti teisingai atlikti pritūpimą, įtūpstą ir pan. Kaip sakoma, apetitas atsiranda bevalgant, po mėnesio darbo, Indrė suformavo naują tikslą sau – padaryti 20 atsispaudimu. Pakeičiau treniruočių programą – paprastus pratimus iškeitėme į žymiai sudėtingesnius, pvz. prisitraukimas, „mirties trauka”, išsikėlimas ant galvos… Viskas tam, kad maksimaliai sutvirtintume kūną. Pradžioje, ji nepadarė nei vieno atsispaudimo, taip pat ir prisitraukimo, bet dėka modifikuotos treniruočių programos, mažais žingsneliais, pasiekėme tikslą.

Visą laiką Indrė mane stebina savo ryžtu, noru siekti vis daugiau. Pamenu ir sunkias akimirkas, kartais net sakydavo :”nebegaliu, nepadarysiu…”, bet vėl užsispirdavo ir padarydavo viską! Galiu sakyti, kad ji fenomenas, vieną treniruotę pratimo nepadaro, o jau kitą treniruotę padarydavo. Manau, kad jos didelis noras tobulėti ir užsispyrimas, leis jai netrukus padaryti ypač sudėtingus pratimus, kurių net dažnas vaikinas nepadaro. Sėkmės!

Indrės asmeninio archyvo nuotraukos