Agnės sėkmės istorija: didžiausias pasiekimas – reguliarus sportas

2018.11.09

33-ejų metų Agnė prieš du metus davė viešą pažadą pradėti sportuoti. Davė – ir ištesėjo. Jau dvejus metus ji reguliariai treniruojasi kartu su asmenine trenere Agne Rudžianskaite ir nežada sustoti. Šiandien ji labiausiai džiaugiasi galėdama padaryti 10 prisitraukimų.

Ar iki pasirodymo „Goodlife” sporto klube sportavai, buvai aktyvi?

Aš laisvalaikį mėgstu leisti aktyviai: pasivaikščiojimai, dviračiai, riedučiai, slidinėjimas, plaukiojimas - judėjimas man tikrai yra būtinas, tačiau aš niekada nesportavau reguliariai ir ilgiau nei vieną mėnesį nelankydavau jokių treniruočių.

Vis pabandydavau, tačiau niekas neužkabindavo, greitai pabodo ir tenisas, ir grupinės treniruotės.

Tad kas išprovokavo ieškoti kelio į sporto klubą?

Aš visą laiką norėjau sportuoti, tačiau niekaip nerasdavau sau tinkamos vietos bei užsiėmimų ir teisindavausi klasikiniu „nėra laiko”. Tas noras su kiekvienais metais vis augo. Galiausiai vienų mokymų metu reikėjo, beveik visiems kolegoms girdint, įvardinti bent vieną norą, siekį, tikslą, kurio vis nesiryžti įgyvendinti. Pirmoji man šovusi mintis – sportas. Garsiai įvardinusi norą, turėjau pasižadėti, kad užsirašysiu į sporto klubą ir pradėsiu sportuoti. Štai tada ir pasirodžiau „Goodlife”. O čia iš karto siurprizas – „Goodlife” sporto klube tik metinės sutartys… Toks ilgas įsipareigojimas mane gąsdino, tačiau trauktis nebuvo kur.

Dabar labai džiaugiuosi, kad buvau priversta pasirašyti metinę sutartį, nes pradžioje, kol bandžiau susirasti man tinkamą asmeninį trenerį (grupinės treniruotės neužkabino) bei susiderinti tinkamus laikus praėjo šiek tiek laiko. O su tuo tiksinčiu laiku mano optimizmas ir nusiteikimas sportuoti vis silpnėjo. Galiausiai pavyko susitarti su nuostabia trenere Agne Rudžianskaite ir tada įvyko proveržis.

Ar į priekį varė vien nusiteikimas sportuoti, ar turėjai ir kokių nors slaptų tikslų?

Po pirmos treniruotės ir testavimo buvo aišku, kad manęs pradžioje laukia vienas tikslas – sutvirtinti kūną. Apimtys problemų nekėlė, svoris taip pat buvo tinkamas, tačiau vis tiek jaučiausi blogai, nes buvau kaip drebutis.

Jau minėjai, kad grupinės treniruotės nesužavėjo, ar būtent tai ir pastūmėjo rinktis sportą su asmeniniu treneriu?

Jau iš pat pradžių buvau nusprendusi, kad sportuosiu tik su treneriu. Turėjau vilties, kad būtent individualios treniruotės privers mane sportuoti ilgiau nei vieną mėnesį. Grupiniai užsiėmimai man buvo neįdomūs, aš nesuprasdavau, ką ten reikia daryti, neišeidavo tinkamai atlikti judesių ir kai pavargdavau, tiesiog nustodavau juos daryti, žodžiu nepersistengdavau. Todėl nusprendžiau, kad reikia pabandyti sportuoti su priežiūra, su treneriu, kuris neleistų tinginiauti. Taip pat tai būdas pergudrauti savo tingulį, nes kai esi susitarusi dėl treniruotės su žmogumi, tikrai nepradėsi ieškoti pasiteisinimų, kodėl negali šiandien eiti sportuoti.

Daugelis, jau papasakojusių savo sėkmės istorijas, didžiąją dalį savo sėkmės priskiria asmeniniam treneriui. Jie mano, kad trokštamų rezultatų galima pasiekti tik sportuojant individualiai. Ką Tu apie tai manai?

Visiškai pritariu! Visiems rekomenduoju bent jau pradžioje sportuoti su treneriu, nes tik tada supranti, kam kokie pratimai skirti, kaip juos teisingai atlikti.

Goodlife-1652

Koks tas Tavo į sėkmę atvedęs sportinis savaitės režimas?

Pirmus metus buvau užsibrėžusi sportuoti 2 kartus per savaitę, antrus metus – 3 kartus per savaitę, niekada nepraleidžiant. Praktiškai visus šiuos metus reguliariai tomis pačiomis dienomis ir valandomis sportuoju su Agne. Šį ritmą palaikau jau antrus metus.

Pavydėtinas reguliarumas, negi nė karto nesinorėjo visko mesti? Kas padėjo „nesuklupti” pusiaukelėje?

Ypatingų sunkumų pavyko išvengti, nes Agnė nuolat aiškina ir pasakoja apie sportuojančio žmogaus psichologiją, apie daromus pratimus ir jų poveikį.

Buvau išsigandusi vos kartą, kai pradėjus sportuoti, po kokių 10 treniruočių, padidėjo šlaunų apimtys (~+1 cm). Tokio tikslo mano planuose tikrai nebuvo…  Tada Agnė nuramino, kad viskas čia gerai, kad raumuo šiuo metu yra kiek pažeistas, padidėjęs ir reikia duoti jam laiko susitvarkyti. Taip ir buvo, apimtys netrukus susitvarkė ir net pamažėjo.

Lengvas šokas ištiko pamačius, kokios buvo netolygios mano kūno pusės. Dešinė ranka stipresnė už kairę, kairė koja už dešinę, stoviu tiesiai tada, kai man atrodo, kad stoviu kreivai ir atvirkščiai. Šis „atradimas” mane užvedė nesustoti ir skatino toliau sportuoti, kreiva būti labai nenorėjau.

Kaip manai, kas tapo Tavo pagrindiniu sėkmingų pokyčių ingredientu?

Tinkamas žmogus, tinkamoje vietoje. Tikrai esu dėkinga Agnei už kantrybę, palaikymą ir pasiektus rezultatus. Anksčiau net nesvajojau, kad galėsiu padaryti bent vieną prisitraukimą, dabar vienu ypu prisitraukiu net 10 kartų ir tai mano didžiausias pasiekimas. Įtakos turi ir sporto klube tvyranti atmosfera, čia net esant dideliam būriui žmonių, tokiame darbingame chaosiuke, jautiesi puikiai ir ramiai. Jei sporto klube jausčiau įtampą, tikrai būčiau pabėgusi.

Kokie pasiekimai labiausiai džiugina? Ar turi naujų tikslų?

Dabar jaučiuosi puikiai ir tikrai matau pokyčius. Labiausiai džiaugiuosi, kad turiu jėgų padaryti 8-10 prisitraukimų, taip pat galiu lengvai daryti atsispaudimus ir pagaliau sustiprinau apatinius pilvo preso raumenis, kurių iki pradedant sportuoti praktiškai nebuvo, o atsilenkimai man buvo lyg peilis po kaklu. Nauji tikslai taip pat jau įvardinti – dailesnis užpakaliukas ir tobulas pilvo presas.

Trenerės Agnės Rudžianskaitės komentaras

Štai ką gali reguliarumas. Ir tai vos du kartai sporto per savaitę (vėliau ir trys), o juk dažniausiai girdime, kad be minimum trijų kartų net neverta tikėtis rezultatų. Labai džiaugiuosi, kad šiandien kartu su Agne galime paneigti šį stereotipą.

Pradžia, kaip ir visiems, nebuvo lengva, reikėjo susikaupimo įsisavinti žinias, pajusti savo kūną ir suprasti, kodėl ir ką darome. Pradėjusi nuo pradinukų lygio, Agnė, turėdama labai daug užsispyrimo ir noro, jau po keturių mėnesių gebėjo prisitraukti keturis kartus vienu ypu, atkelti daugiau nei pusę savo kūno svorio ir žymiai geriau jautė savo kūną. Labai svarbu ir tai, kad Agnė demonstravo besąlygišką pasitikėjimą manimi. Man niekada neteko kartotis ir tų pačių rekomendacijų duoti kelis kartus. Viską, ką patardavau, Agnė iš karto išbandydavo ir pajusdavo naudą. Viena iš rekomendacijų buvo susijusi su miego režimu – lovoje gulėti jau dešimtą valandą vakaro. Tai turi be galo daug įtakos žmogaus atsistatymui ir kitos treniruotės pajėgumui.

Džiaugiuosi, kad Agnė ne tik pasiekė sau išsikeltus tikslus, bet sportuojant jų radosi vis daugiau, kad užgimė meilė sportui ir treniruotę kaskart ji pasitinka su šypena.

 

Asmeninis archyvas