Aistė prieš penkis metus atėjusi į GOODLIFE sporto klubą planavo bent mėnesį pasportuoti su treneriu Dainiumi Vyšniausku, bet sportuoja iki šiol. Ji prisipažįsta būtent jam esanti dėkinga už gebėjimą sudominti ir parodyti, kad sportuoti gali būti smagu. Juk kiekvieno pradedančio arba ir vėl pradedančio sportuoti tikslas – nepamesti motyvacijos ir treniruočių vos po keleto mėnesių.

Kiek save pamena, Aistė visada sportavo: niekada netinginiavo kūno kultūros pamokose mokykloje, studijų metais ir joms pasibaigus bandė pačias įvairiausias grupines treniruotes (aerobika, kalanetika, zumba, kangoo jumps…). Atrodo, visada judėdavo, bet taip niekada ir neatrado labiausiai įtraukiančios ir tinkančios sportinės veiklos: „Viskas atsibosdavo po metų ir neduodavo jokių rezultatų, tiesiog pajudėdavau kelis kartus per savaitę ir tiek.”

Įdomu, kas Aistę šį kartą motyvavo nemesti sporto? Pasirodo, pasiryžimą sportuoti pradžioje kurstė artėjančios vestuvės, o jį užtvirtinti padėjo sprendimas sportuoti su asmeniniu treneriu: „Norėjau sportuoti rytais, nes sportas po darbo man nepatiko ir netiko. Kadangi esu pelėda, mėgstanti pamiegoti, reikėjo kažko, kas padėtų keltis anksti ir eiti į sporto klubą. O ar yra geresnė motyvacija, nei žinojimas, kad esi susitarusi, ir tavęs kažkas laukia? Taip pat nebūčiau žinojusi, ką gi toje sporto salėje veikti, kaip teisingai atlikti pratimus, kokiais treniruokliais naudotis. Sportuoti su treneriu yra žymiai smagiau! Kai sportuoji pagal sudarytą programą, ji greitai atsibosta, o treneris visada sugalvoja kažką naujo.”

Reguliarumo iššūkis įveiktas, o ar rezultatai šį kartą apčiuopiamesni? Nors Aistė prisimena, kad pradžioje svarbiausias tikslas jai buvo tiesiog judėti, neužsisėdėti, neapsileisti ir atrasti tai, kas patinka, ilgainiui ėmė ryškėti ir tikrai džiuginantys rezultatai: „Atėjau nieko nemokėdama, nelanksti, nestipri, netvirta, dažniau sirgdavau, jausdavau energijos trūkumą. Dabar jaučiuosi ne tik stipresnė, bet patenkinta ir savimi, ir savo pasiekimais. Niekada nesitikėjau, jog įstengsiu prisitraukti, ar kelsiu didesnį svorį, nei sveriu pati. Pasirodo galiu daugiau, nei kada esu svajojusi. Taip pat norėjau numesti penketą kilogramų, o pavyko net daugiau, nei tikėjausi.”

Dainius taip pat negaili pagyrų Aistei, kuri šiandien daro ne tik prisitraukimus, bet ir atsispaudimus ant lygiagrečių – o tai tikrai nelengvai įveikiama užduotis. Tačiau labiausiai treneris džiaugiasi tuo, kad Aistė pagaliau mėgaujasi pačiu procesu ir pažįsta savo kūną per judesį.

Aistė taip pat nėra linkusi sureikšminti savo pasiekimų ir savo sėkmės istoriją būtų linkusi vadinti tiesiog investicija į save: „Džiaugiuosi, kad išdrįsau pradėti ir įstengiau nemesti šio užsiėmimo. O kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad didžiausias apdovanojimas už pastangas sporto salėje, ne mažėjančios apimtys, bet gerėjanti savijauta ir sveikata. Kai jauti tą įkvepiančią energiją, pasitenkinimą savimi, esi lankstesnė, stipresnė, įstengi padaryti tai, ko manei, niekada negalėsianti – norisi tęsti ir tobulėti.”