„Suk suk ratelį, suk į vieną pusę…” ir nors daina visai ne apie sportą, šiai, rato treniruotei, iliustruoti visai tinka. Ateini į treniruotę, startuoji vienoje iš bazių, vėliau eini prie kitos ir taip ratu, ratu, ratu iki treniruotės pabaigos. „Goodlife” treneris Vytautas sako, kad toks rato sukimas niekada neatsibosta ir puikiai treniruoja visą kūną.

Tiesa, kas tos bazės? Vytautas aiškina: “Tiesiog tam tikras pratimas, vieta su tam pratimui reikiamomis priemonėmis. Tokių bazių treneris paruošia tiek, kiek treniruotėje rengiasi dalyvauti žmonių. Žinoma, tai nereiškia, kad jei į treniruotę susirinks vos keturi – teks sukti tų pačių keturių pratimų ratus. Jokiu būdu… Jei grupė stipri fiziškai – laukia apie 10 skirtingų bazių, jei vidutinio pajėgumo – apie 7.”

Rato treniruotėje kaip ir visose kitose galioja tie patys principai: pradžioje apšilimas taip pat ratu per kelias bazes sulig kiekvienu ratu pamažu keliant intensyvumą. Po apšilimo – tempimo pratimai ir visų numatytų pratimų apžvalga bei demonstracija. Startas! Vienoje bazėje tenka užtrukti 40-45 s. Apsukus vieną pratimų ratą – poilsis. Dar vienas ratas – poilsis – trečiasis ratas ir vėl tempimo pratimai.

Kaip teigia treneris Vytautas – „rato treniruotė puiki alternatyva mėgstantiems sportuoti su grupe, bet norintiems individualaus požiūrio. Čia nėra bendro ritmo – kiekvienas savąją bazę įveikia individualiu tempu, pagal savo galimybes. Pirmąjį pratimų ratą visada rekomenduoju atlikti neviršijant 50 procentų savo individualaus intensyvumo ribų, antrąjį – naudojant iki 70 procentų, o trečiąjį – jau 80 procentų pajėgumu. Tai labai individualu, iš pradžių ne kiekvienam pavyksta paskirstyti jėgas, tad trečias ratas tampa iššūkiu. Pajausti savo galimybių ribas tenka mokytis, o jei šalia sportuoja itin fiziškai pajėgus asmuo – reikia išmokti valdyti save, neforsuoti, nes treniruotė gali baigtis vos įpusėjusi.

Taip pat yra galimybės koreguoti, individualizuoti kiekvieną pratimą – jei žmogus negali daryti vieno ar kito fizinio veiksmo, visada surandam priimtiną variantą. O jei pratimas pasirodo per sunkus – gali sustoti, atsikvėpti ir prisijungti kitame etape.” 

Džiugi žinia ir nemėgstantiems monotonijos bei tų pačių pratimų šlifavimo. Pratimai labai įvairūs ir kaskart vis kiti. Kaip teigia treneris, kiekvienos treniruotės koncepcija dėliojama skirtingai: ”nėra taip, kad antradieniais treniruojame apatinę kūno dalį, o ketvirtadieniais – viršutinę. Derinama taip, kad krūvio gautų visos kūno dalys. Tad monotonijos rato treniruotėse nebūna. Kaip pasakoja treniruočių dalyviai, niekada nežinai, koks dar naujas raumuo maudimu praneš apie savo egzistenciją po kiekvienos treniruotės.” 

Nors didžiausias dėmesys skiriamas darbui su savo kūno svoriu, tačiau treniruotėms paįvairinti naudojamos ir papildomos priemonės: štangos, hanteliai, nestabilios platformos, elastinės gumos, kamuoliai, virvės, trx, jėgos maišai, barjerai, vikrumo kopetėlės.

Rato treniruočių praktika atsirado iš profesionalių sportininkų fizinio rengimo metodikos. Ši praktika sėkmingai pritaikyta sporto klubams tapo itin populiari ir papildė funkcinių treniruočių gretas. Rato treniruotėse lavinamos visos fizinės savybės – greitumas, vikrumas, šuoliai, jėga, ištvermė. Vytautas dar priduria, kad pastarieji užsiėmimai puikiai tinka ir svoriui mesti bei fiziniam pasirengimui didinti.

O kai paklausiame Vytauto, kam rekomenduotų šias rato treniruotes, jis nedvejodamas sako: „visiems…  čia neprivalote ateiti jau turėdami ypatingą fizinį pasirengimą. Štai, intensyvesnėse grupinėse treniruotėse reikia laikytis bendro tempo, o rato treniruotėje tempą sau diktuojate jūs pats. Išmoksite teisingai atlikti pratimus su savo kūno svoriu, patobulėję, galėsite išbandyti sudėtingesnes pratimų versijas. Pradedantysis, jei nepajėgs kartu su visais, čia visada gaus lengvesnių alternatyvų, bet grupė įkvėps ir motyvuos siekti aukštesnių rezultatų.”