Astos sėkmės paslaptys: kaip susigrąžinti energiją ir jaunystę

Asta, ką pavadintum lūžio tašku, privertusiu imtis veiksmų keisti gyvenimo būdą?

Aš net nepastebėjau, kaip gyvenimas įsuko mane į vis didėjančių darbų srautą, o fizinis aktyvumas tuo metu sumažėjo iki minimumo, pridėkime dar padriką mitybą ir štai taip mano svoris tapo nebekontroliuojamas. O motyvą imtis veiksmų radau Delfi naujienų portale, kur mano akį patraukė nepažįstamos merginos sėkmės istorija, o po kiek laiko ir dar viena… Perskaičiusi keletą tokių straipsnių sužinojau apie „Goodlife” sporto klubą ir nutariau jame apsilankyti. 

Dar stipresniu motyvu kažko imtis tapo pirmojo testavimo rezultatai sporto klube. Žinia, kad mano biologinis amžius gerokai didesnis, net 47 metai, tik patvirtino, kad situacija, kurioje esu dabar – graudi ir nėra laiko atidėlioti veiksmų. Tad be abejonių priėmiau asmeninio trenerio Edvino pasiūlymą padirbėti su juo, kad pradžioje išmokčiau pagrindinių taisyklingo sportavimo principų. Testas parodė, kad mano kūnas yra labai silpnas, taip pradėjome nuosekliai jį stiprinti ir tą darome iki šiol. 

Kokiais rezultatais po penkių mėnesių, praleistų „Goodlife” sporto salėje, gali didžiuotis? 

Šiuo metu jaučiuosi puikiai, esu kupina energijos ir daug linksmesnė. Tokios nuotaikos priežastis, be abejo, ir atsikratyti 22 kilogramai. Dabar sveriu 73 kg ir žinau, kad galiu sverti dar mažiau. 

Kai sau nusistatai tikslus, lengviau link jų judėti. Kokie buvo Taviškiai?

Pirmasis – po truputį mažinti nemenką antsvorį. Antras, ne mažiau svarbus – pagerinti savijautą, nes dažnai jausdavausi bejėgė, silpna. Pradžioje treneris pabrėžė, jog šiems tikslams įgyvendinti vien sporto tikrai neužteks, teks peržiūrėti ir mitybą. Edvinas labai aiškiai davė suprasti, kad tik aš pati galiu pasiekti rezultatų, kad atėjusi į sporto klubą turėsiu sunkiai dirbti, niekas už mane neatliks paskirtos programos. Ir šiandien esu dėkinga už griežtai išsakytas tiesas bei begalinį palaikymą ir motyvavimą. 

Kaip manote, ar būtumėte pasiekusi tokių rezultatų be trenerio pagalbos? 

Mano manymu, treneris yra būtinas. Tie penki mėnesiai darbo su asmeniniu treneriu man leido suprasti, kodėl visi mano anksteni bandymai sportuoti treniruoklių salėje buvo bevaisiai. Jie tiesiog buvo netaisyklingi, paremti draugų rekomendacijomis, o ne taisyklingo sporto principais. Kai toks sportas neatnešdavo pageidaujamų rezultatų, nusvirdavo rankos ir visa motyvacija išnykdavo taip pat greitai, kaip ir atsiradusi. 

Taip pat dabar aiškiai žinau, kad mano pokyčiams labai didelę reikšmę turi disciplina, darbas su savimi, iš anksto nusistatytas treniruočių grafikas. Ne paslaptis, kad mes, žmonės, iš prigimties esame gana tingūs, todėl ir man pasitaiko dienų, kai dėl prastenio oro ar savijautos nesinori vykti į treniruotę, bet aš žinau, kad manęs laukia treneris, tad vien tai mane motyvuoja nepraleisti treniruočių. Ateinu, pasportuoju, po treniruotės visada jaučiuosi labai energinga, tad džiaugiuosi, kad nepatingėjau ir atvykau. 

Prieš ateidama į sporto klubą jau buvai nusprendusi „kažko imtis” – tad kas tas paslaptingas „kažkas”, padėjęs pasiekti džiuginančių rezultatų? 

Mano sėkmės formulėje trys labai svarbūs dedamieji: vidinė motyvacija, reguliarus sportas ir subalansuota mityba.

Vidinę motyvaciją kursto ryškėjantys pokyčiai, o trys kartai sporto salėje per savaitę jau tapo mano rutina.

Sportinę dalį kruopščiai prižiūri treneris, pradžioje pasiūlęs dirbti tik su savo kūno svoriu, o vėliau po truputį įtraukęs ir treniruoklius. Edvinas stebėjo mano silpniausias vietas ir treniruotę sudarydavo taip, kad daugiausia krūvio kliūtų būtent joms. Kiekvienos treniruotės metu, pastebėjęs, vienos ar kitos kūno vietos patobulėjimą, treniruotę pasunkina, neleidžia užsistovėti vietoje.

O štai mityba tapo tikru iššūkiu, nes ją teko pakeisti kardinaliai. Tai, kas pradžioje kėlė sunkumų, šiandien jau atrodo įprasta. Penki kartai per dieną man skambėjo neįtikėtinai, aš juk nerandu laiko pavalgyti net ir tris kartus. Tad teko išmokti ATRASTI LAIKO PAVALGYTI, o ne tiesiog praleisti kažkurį valgymą, ką iki tol sėkmingai praktikavau. Dar viena išmokta pamoka – atsisakiau įvairių perdirbtų maisto produktų, maistą ruošiu tik namuose ir visuomet turiu su savimi sveikų užkandžių. Štai ir visos sėkmės paslaptys… 

O kas toliau? Ar turi idealaus, galutinio tikslo viziją? 

Aš dar vis sportuoju tris kartus per savaitę, o tai reiškia, kad mano tikslai dar nepasiekti. Kadangi šiuo metu svorio kritimas truputėlį yra sustojęs, noriu jį „išjudinti”. 62 kilogramai – toks, mano akimis, būtų mano idealus svoris. Tačiau man kur kas įdomiau judėti mažais žingsniais pirmyn ir tiesiog stebėti, kur sportas ir pasikeitęs gyvenimo būdas mane nuves. 

Asmeninio trenerio Edvino Sidaravičiaus komentaras

Asta yra viena iš tų klienčių, kurios turi tikslą ir begalinį norą jį pasiekti. Jei atvirai, pastebėjau tai pabendravęs su ja vos keletą minučių. Man, kaip treneriui, vienas malonumas dirbti su motyvuotu žmogumi, preciziškai vykdančiu nurodymus ir kantriai laukiančiu net menkiausių pokyčių. Po savaitės ar mėnesio jie atrodo nežymūs, praėjus keliems mėnesiams, pusei metų ar metams jau galima pamatyti išties puikų rezultatą. Su Asta, kaip ir su kitais klientais, pradėjome nuo pagrindinių judesių – juos būtina mokėti atlikti techniškai ir nepriekaištingai. Kai Asta įvaldė bazinius judesius pradėjome naudoti išorinę apkrovą. Taip pat didelį dėmesį skyrėme silpniausioms kūno vietoms, kurios trukdė atlikti pagrindinius judesius. Vienas svarbiausių Astos tikslų buvo svorio mažinimas riebalų sąskaita. Tad jau po 3 mėn. atlikę kūno sudėties matavimus pastebėjome šiek tiek daugiau nei 10 procentų sumažėjusį riebalų kiekį, o tai yra tikrai nemažai. Kur šios sėkmės paslaptis? Atsakymas paprastas: nors Asta yra tikrai labai užimta, tačiau visuomet atranda laiko sportui ir disciplinuotai mitybai. Ji neieško pasiteisinimų, o ima ir daro – tik taip galima pasiekti puikių rezultatų.

Astos asmeninio archyvo nuotraukos: