Manto sėkmės istorija: kūno ir požiūrio į sportą metamorfozės

2016.01.11

Šį kartą „Goodlife” sėkmės istorijas tęsiame su ypatingu herojumi – be jo nebūtų „Goodlife”, o be „Goodlife”, matyt, ir šios sėkmės istorijos… Intriguoja?  O jei dar pridėsime, kad šis žmogus sugebėjo iš lieso vaikino virsti 108 kg sveriančiu atletu, o vėliau, pasikeitus požiūriui į sportą, susigrąžinti 78 kg kūną ir tapti sveiką sportą propaguojančiu sėkmingu sporto klubo vadovu. Taip, jūs atspėjote, mūsų akiratyje „Goodlife” vadas – Mantas.

Mantai, nenuostabu, kad būtent Tu šiandien pasakoji savo sėkmės istoriją. Neįsivaizduoju, kas geriau galėtų reprezentuoti „Goodlife” sėkmės herojų, jei ne „Goodlife” veidas ir vadovas. Ar tai, kad esi sporto klubo vadovas, turėjo įtakos šiai istorijai?

Be abejo. Nors sportą myliu jau nuo vaikystės, tačiau sėkmės istorijai išsipildyti buvo lemta tada, kai nusprendžiau gyvenime užsiimti, tuo, kas man teikia daugiausia malonumo. Ir tai be abejo buvo sportas…

O kada ta meilė sportui prasidėjo?

Viskas prasidėjo, be abejo, vaikystėje, ten tenka ieškoti priežasčių, mane atvedusių į tai, ką dabar turiu ir kuo užsiimu. Aš iki 7-8 klasės buvau labai aktyvus (mėgau krepšinį, slidinėjimą), ištįsęs ir labai liesas (savo ranką virš alkūnės galėdavau apimti dviem pirštais), bet sportišku tikrai nebūčiau savęs pavadinęs. Beje, dėl liesumo net šiek tiek kompleksavau ir tie maži kompleksiukai kaupėsi ir laukė savo valandos.

O aštuntoje klasėje tikru iššūkiu tapo sveikatos problemos, susijusios su greito augimo pasekmėmis – man ant kelių susiformavo skausmingos kremzlinės ataugos. Nuo fizinio lavinimo buvau atleistas net dviems metams ir jaučiausi atstumtas, nuskriaustas, nes fizinės veiklos labai troškau. Tekdavo atsigriebti po pamokų, krepšinio aikštelėje, bėgiojant ir kitaip aktyviai leidžiant laiką. Nors kojas skaudėjo, bet judėti nesilioviau. 10 klasėje mano aistra sportui persikėlė ir į namus – nusipirkau svarelius, darydavau atsilenkimus ir kitus pratimus, pradėjau domėtis kūno rengyba. Noras būtei ne liesu, o atletišku, tuo metu buvo stipriausiu motyvu. Netrukus pradėjau sportuoti mokyklos rūsyje įrengtoje sporto salėje. Ką čia slėpsi, aš tenai tiesiog apsigyvenau. Būtent nuo to momento sporto salė tapo mano gyvenimo dalimi, aš užsikrėčiau sporto virusu… Tad sportas mane lydėjo ir studijų metais, ir po jų.

Kodėl nesirinkai su sportu susijusių studijų?

Aš sportą vertinau kaip gyvenimo būdą, o galvodamas apie ateitį buvau pasirinkęs labiau dominusias kryptis. Man sportas atrodė pats geriausias būdas praleisti laisvalaikį. Kadangi visa mano veikla buvo protinė ir intensyvi, tad sportas turėjo padėti palaikyti balansą, atsipalaiduoti, išsikrauti.

O kuriame gyvenimo etape sukirbėjo mintis apie sporto klubą?

Kai pasiekiau tokį, atrodo, ramios gyvenimo tėkmės etapą – karjera klostosi gerai, atsistojau ant savo kojų – išvažiavau padirbėti į užsienį. Tai buvo pirmas pasitraukimas iš komforto zonos. Ir tada, toli nuo draugų bei artimųjų turėjau daug laiko apmąstymams. Po metų supratau, kad aš tikrai noriu gyventi Lietuvoje, ir noriu nepasiduoti tai ramiai liūliuojančiai tėkmei, o pabandyti pakeisti savo gyvenimą iš esmės – noriu atidaryti (pabandyti atidaryti!) sporto klubą. goodlife-ruduo-goodlife-photography-356

Ar pasikeitė požiūris į sportą tapus sporto klubo dalimi?

Kai būdamas penkiolikos pradėjau vaikščioti į tą mokyklos sporto salę, turėjau susikūręs savo idealus iš kino filmų apie kultūristus bei fitneso atstovus. Viskas tada sukosi tik apie gražią ir kietą išvaizdą, tad nuosekliai auginau raumenis. Tačiau jau galvojant apie savo sporto klubą, sporto ir gražaus kūno tapatinimas nuėjo į antrą planą, pradėjo formuotis vizija (persmelkusi ir visą „Goodlife” filosofiją), kad šalia sporto privalu nepamiršti sveikatos. Ne paslaptis, kad sportas ne visada yra sveikas. Ir tai, ką aš daug metų dariau taip pat ne visada buvo sveika. Pavyzdžiui, dideli statiniai svoriai, labai intensyvios treniruotės, treniruotės be apšilimo – visa tai man nepraėjo be padarinių – skausmų, ribotumo atliekant tam tikrus judesius.

Tad „Goodlife” sporto klube, visomis išgalėmis stengiamės su visa profesionalų komanda įgyvendinti pagrindinę misiją – išmokyti žmones sportuoti sveikai, įpratinti galvoti apie tai, kaip jie jausis ne tik rytoj, bet ir po 20 metų. Man sporto klubas turi būti vieta, kurioje žmonės per sportą gerina savo sveikatą. Sportas turi būti neatsiejama nuo žodžio SVEIKATA.

Akivaizdu, kad „Goodlife” pakeitė požiūrį ir į tikslus. Tai, ką anksčiau būtum įvardinęs kaip siekiamybę sporto salėje, dabar matyt kelia abejonių. Ką šiandien įvardintum kaip savo sėkmės istorijos moto?

Prieš 10-15 metų labai norėjau raumenų ir juos turėjau – vienu metu svėriau net 108 kilogramus ir buvau pasirįžęs „augti” dar daugiau. Tačiau su laiku pajutau, kad man to tikrai nereikia. Kai pradėjau sportuoti kitaip ir pagrindiniu tikslu regėti sveiką kūną, svoris sumažėjo iki 78 kg. Savo kailiu patyriau, kai esu lengvesnis – jaučiuosi žymiai geriau, galiu greičiau judėti, aukščiau pašokti, geriau valdyti snieglentę, neuždūstu lipdamas laiptais ir taip toliau ir taip toliau. Tam suvokimui ateiti prireikė net 15 metų ir būtent tą pokytį vadinu savo sėkmės istorija.

Jei reikėtų pasidalinti su kitais tos sėkmės receptu, ką įvardintum kaip pagrindinius ingredientus?

Mano galva, sunkų kelią rezultatų link motyvuoja du dalykai. Pirma – specialistas, angelas sargas, treneris, kaip bepavadinsime tą žmogų – jis yra pagrindinis motyvatorius.

Antra – bendruomenė, pažįstami, draugai, su kuriais leidžiame laiką klube. Tad mano sėkmės receptas visiems labai paprastas – turėkite savo bendruomenę ir teisingus žmones šalia.

Koks šiandien Tavo sportinis savaitės režimas?

Kadangi man sportas yra vienas iš būdų  socializuotis, mėgstu sportuoti su draugais – vasarą žaidžiame tinklinį, šaltuoju metu renkamės lauko tenisą. Taip pat mėgstu pabėgioti. Na ir, žinoma, visus metus, be išimties, renkuosi sporto klubą – čia sportuoju su asmeniniu treneriu Donatu Klimašausku 3-4 kartus per savaitę. goodlife-ruduo-goodlife-photography-370-Edit

Net ir Tu, po 15 metų „karjeros” sporto salėse dar vis neišsiverti be trenerio priežiūros? Tavo akimis asmeninis treneris yra prabanga ar būtinybė?

Taip, net ir aš po 15 metų sporto salėje, šiandien sunkiai save įsivaizduoju sportuojantį vieną. Šiuolaikinis miesto žmogus turi labai ribotus laiko resursus, kiekviena valanda, net minutė yra labai brangi. Tad laikas praleistas sporto salėje turi būti labai kokybiškas. Būtent treneris ir yra tas kokybiško sporto garantas.

Visų pirma, treneris yra puikus motyvatorius! Antra – pradėję sportuoti mes visi įsivardijame tam tikrus tikslus, o su treneriu tų tikslų galima pasiekti keletą kartų greičiau. Trečia – mes turime tik vieną kūną. Bėgant metams norime jaustis gerai ir užtikrintai, tad renkamės sportą. Tačiau sporto salė gali būti minų laukas, o gali būti ir vieta, kur kaupsime sveiką kapitalą savo ateičiai. Tad investuoti į žmogų, kuris dirba su tavo kūnu ir sveikata tikrai verta.

Tikiu, kad esi išbandęs visas „Goodlife” grupines treniruotes? Kas buvo tavo asmeninis atradimas, ką gali parekomenduoti?

Man labai smagu karts nuo karto iš individualaus darbo sporto salėje įšokti į entuziastingos grupės atmosferą. Tad grupinių treniruočių nevengiu ir išbandau visas. O didžiausiu atradimu tapo jogos ir pilateso užsiėmimai… Tikrai nesitikėjau, kad per juos ir po jų taip gerai jausiuos. Dauguma vyrų turi daug jėgų, greičio, bet kai reikia lankstumo, mobilumo – pralaimi… Tad joga ir pilatesas yra puikus būdas stebėti, kaip kūnas tobulėja, prisitaiko, gali atlikti judesius, kurie iki tol atrodė neįmanomi.

Grupines treniruotes itin rekomenduočiau žmonėms stokojantiems motyvacijos. Kartais kai nenori, tingi ar neturi jėgų, nuėjęs pasportuoti kartu grupe – pasikrauni.

O koks dabar tikslas, susijęs su sportu, Tave gena į priekį?

Aš noriu būti toks įvairiapusiškas, koks niekada dar nebuvau. Noriu gerai jaustis ir sportuodamas salėje, ir nuėjęs į intensyvią kardio treniruotę, ir bėgdamas maratoną, ir darydamas jogos asanas. Tie sveiko sportavimo metai padovanojo suvokimą, kad žmogaus kūnas yra be galo sudėtingas, bet tuo pačiu slepiantis daugybę galimybių. Ir aš noriu tomis galimybėmis pasinaudoti, noriu gyvenime nuveikti dar galybę dalykų ir smagu būtų jei kūnas manęs nestabdytų, neribotų. Tad rūpinuosi juo ir kraunu kapitalą ateičiai. 


Asmeninio trenerio Donato Klimašausko komentaras

Su Mantu sportuojame jau metus. Nors Mantas sporto salėje ne naujokas ir nustebinti jį sunku, mano pasiūlyta metodika, pagal kurią dirbame, kiek kitokia, nei buvo įpratęs. Kartu sportuojame keturis kartus per savaitę, o programoje vyrauja pagrindiniai baziniai judesiai. 

Tačiau pradžioje reikėjo sutvarkyti kūno disbalansą, kuris akivaizdžiai badė akis. Tik vėliau galėjome toliau judėti prie intensyvesnio fizinio krūvio. Dirbame etapais, kaskart akcentuodami skirtingus dalykus: jėgą, ištvermę ir pan. Tokiu būdu kuriame fiziologinį efektą, kai kūnui reikia nuolat prisitaikyti. Ir toks metodas davė puikių rezultatų. Mantas šiandien gali pasigirti įvairiapusišku funkcionalumu ir sportuoti be suvaržymų. 

Tenka pripažinti, kad iki tol Manto propaguotos metodikos siaurumo dėka buvo susiformavę „randai”, kliudę atlikti tam tikrus judesius. Taip pat jis suprato, kad didelis svoris bei smarkiai išvystytas raumenynas nesuteikia visapusiškumo, o ištvermė, paslankumas bei lankstumas taip pat svarbios savybės, kurias būtina lavinti. O svarbiausia, kad rezultatai, džiuginantys Mantą dabar pasiekiami mažesnių pastangų dėka. Tad galima sakyti, kad Mantui atsivėrė nauji keliai bei platesnis pasaulis ir jų dėka jis šiandien yra energingas, darbingas, sveikas ir… puikiai atrodo.