Sportuojančios smegenys

Treniruotės | 2017.11.30

Kas vyksta smegenyse, kai mes sportuojame? Jei sportas naudingas kūnui, tai gal ir smegenims? Judėjimo nauda mūsų galvoms net neabejoja „Goodlife” asmeninė trenerė Simona Atutienė ir teigia, kad tikrai neveltui sportas įvardijamas kaip puiki prevencinė priemonė prieš kai kurias „sielos” ligas ir blogą nuotaiką.

„Jei sportuojant keičiasi mūsų kūnas, neabejoju, kad keičiasi ir smegenys,” – pokalbį pradeda Simona. Ji teigia, kad kasdienėje veikloje mes pernelyg kenčiame nuo nuolatinės įtampos, o judėjimas – viena paprasčiausių ir efektyviausių nervinės iškrovos priemonių. Pasirodo, ritmiški ir lėti, iš judančių raumenų plintantys, nerviniai impulsai padeda išsivaduoti nervų sistemai nuo per didelės nervinės įtampos ir sumažinti įsijautrinimą. „Fiziniai pratimai pagerina ir galvos smegenų kraujotaką, normalizuoja pagrindinius nervinius procesus. Judant dirginamos raumenyse esančios nervinės galūnėlės, dėl to pagerėja nerviniai impulsai,” – tęsia trenerė. O kadangi sportuojančio žmogaus smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, jis tampa mažiau veikiamas stresinių situacijų, jo nuotaika būna geresnė. Sportas padeda išlieti viduje susikaupusią agresiją, atsikratyti blogų minčių ar neigiamų emocijų.

Mūsų kūnas – sudėtinga cheminė laboratorija. Tai, kaip mes jaučiamės, ką darome ir galvojame – viskas priklauso nuo neuronų cheminių jungčių mūsų smegenyse. Simona išskiria keletą svarbiausių hormonų: „ Dopaminas, serotoninas, noradrenalinas… – tai ne burtažodžiai, o būtent mūsų nuotaiką, motyvaciją ir gyvenimo džiaugsmą lemiantys hormonai. Štai dopaminas, dar vadinamas malonumo hormonu, atsakingas už gerą savijautą, moyvaciją dėmesio sutelkimą.” Kai aptingę sėdime ant sofos, nieko nenorime daryti ir sportą atidėliojame kitai savaitei – panašu, kad mums trūksta dopamino. Bet jei tik pakiltume ir pradėtume judėti, dopamino kiekis iškart ir ženkliai padidėtų, kaip ir motyvacija. Tad reguliarus sportas gali padėti natūraliai padidinti dopamino atsargas smegenyse. Maisto produktai, kuriuose mažai sočiųjų riebalų ir daug baltymų, taip pat yra puikus dopamino šaltinis.

Serotoniną Simona vadina „smegenų policininku”: „Jis atsakingas už mūsų nuotaikos svyravimus, agresiją, pyktį ir nerimą. Jo trūkumas gali paskatinti polinkį į depresiją, nemigą, migreną, nerimą.”  Receptas – aerobiniai pratimai, intensyvi mankšta, fizinis aktyvumas. Tai svariausi ginklai prieš nerimą. Beje, treniruotės puikiai atitraukia dėmesį nuo kasdienių rūpesčių ir leidžia nervų sistemai pailsėti.

„Sportuojant išsiskiria ir noradrenalinas – narsos ir įniršio hormonas,” – tęsia trenerė. Pasirodo jis praplečia kraujagysles, į smegenis priteka daugiau kraujo, skruostus užlieja sveikas raudonis, raukšlės išsilygina, akys ima blizgėti… Jo dėka mūsų smegenys tampa itin kūrybingos, tad sportuojant galima ir idėjas generuoti.

Kaip teigia Simona, dar būtų galima vardinti ir vardinti pokyčius lemiančius hormonus, tačiau faktas vienas – sportas yra puikus priešnuodis visoms neigiamoms emocijoms, baimei, agresijai, apsnūdimui, tinguliui, depresyviai nuotaikai, streso padariniams.

„O geriausia naujiena ta, kad pajustume teigiamą sporto poveikį nebūtina sportuoti valandų valandas. Net penkių minučių mankšta veikia nuotaiką ir padeda kovoti su stresu. Kai tik turite kelias laisvas minutes, atlikite keletą pratimų, pagreitinančių jūsų pulsą ir leidžiančių raumenims padirbėti. Tai yra pats paprasčiausias būdas kovoti su stresu,” – optimizmo mums bando įkvėpti trenerė. Vos 6 valandos judėjimo per savaitę padės išlaikyti būtinus neorotransmiterius (tuos cheminius pasiuntinukus, nešiojančius informaciją iš vienos nervinės ląstelės į kitą) tinkamame lygmenyje. Simona didesniam efektui rekomenduoja judėti ir sportuoti prieš darbą ar mokslus, nes aukščiausiame lygyje hormonai bus būtent tada, kai reikės daugiausia energijos, produktyvumo, motyvacijos. Net ir prieš priimant svarbų sprendimą ar imantis svarbaus darbo, 5 min. aktyvios veiklos padės suaktyvinti smegenų veiklą ir pasiekti geriausių rezultatų.

Grįžti į blogą